- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos jūrų laivininkystės žlugimo istorija ją gelbėjusioms valstybės įmonėms papildomai gali kainuoti dar beveik milijoną eurų.
Valstybė jau nukentėjo
Klaipėdos apygardos teisme vėl atversta teismo byla, kur vokiečių draudimo kompanija „Lampe & Schwarce K.G“ iš Lietuvos jūrų laivininkystės ir Lietuvos geležinkelių prašė priteisti 785 tūkst. JAV dolerių su palūkanomis.
Kadangi Lietuvos jūrų laivininkystė jau kaip ir užbaigė egzistavimą, nuo jos nukentėjusiai bendrovei „Lampe & Schwarce K.G“ pinigus kaip ir turėtų sumokėti jos laivų įkeitimo perėmėja Lietuvos geležinkelių bendrovė.
Beje, viena valstybės įmonė šioje istorijoje jau yra nukentėjusi. Lietuvos jūrų laivininkystei gelbėti 500 tūkst. eurų buvo skyrusi „Smiltynės perkėla“. Jai už tai buvo įkeista dalis laivo „Venta“. Tačiau teismuose atsiradus bendrovės „Lampe & Schwarce K.G“ ieškiniui šis įkeitimas juridiškai jau yra panaikintas. Teoriškai valstybė, tiksliau jos valdoma įmonė, dėl to jau yra nukentėjusi, nes nebeliko jokių galimybių jai atgauti pinigų.
Lietuvos jūrų laivininkystės žlugimas paliko skolas ir Sodrai – per 263 tūkst. eurų.
Dar didesnį nuostolį valstybė gali patirti, jei bus priteista pinigų suma iš Lietuvos geležinkelių.
Išlaisvino ir sugrąžino laivą
Yra didelė tikimybė, kad Lietuvos geležinkeliams gali tekti sumokėti bendrovės „Lampe & Schwarce K.G“ prašomą sumą.
Pinigai yra realiai išleisti. Pagal sutartį su Lietuvos jūrų laivininkyste „Lampe & Schwarce K.G“ sumokėjo JAV Naujojo Džersio valstijos Kamdeno uoste areštuoto laivo „Venta“ skolas, mokėjo už įgulos maitinimą, kurą, padėjo jam sugrįžti į Klaipėdą.
Tai buvo daroma todėl, kad vyko šios bendrovės bei Lietuvos jūrų laivininkystės ir Lietuvos geležinkelių atstovų susitikimas, kur buvę pažadėta, kad patirtos išlaidos bus sumokėtos pardavus laivą „Venta“. Bet kai laivas grįžo į Klaipėdą pažadas tarsi ir buvo pažeistas. „Lampe & Schwarce K.G“ pinigų negavo, Lietuvos geležinkelių bendrovės atstovas nuo derėjimosi dėl laivo sugrąžinimo atsiribojo, nes jis be valdybos sprendimo negalėjęs priimti jokio sprendimo, o valdybos posėdis taip ir nebuvęs sušauktas.
„Lampe & Schwarce K.G“ atstovai teikdami ieškinį tikino, kad Lietuvos geležinkelių bendrovei atstovavęs vyriausiojo finansininko pavaduotojas juos suklaidinęs, nes buvo leista manyti, kad pardavus laivą „Venta“ pirmiausia su jais bus atsiskaityta. Laivas „Venta“ prieš tai jau buvo įkeistas kaip tik Lietuvos geležinkeliams už tai, kad gelbėdama Lietuvos jūrų laivininkystę ji jai buvo suteikusi 3 mln. eurų tikslinę paskolą. Šie pinigai buvo sumokėti bankui, kad jam priklausęs laivų įkeitimas būtų perduotas Lietuvos geležinkeliams.
Nesėkminga gelbėjimo operacija
Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 6 d. „Lampe & Schwarce K.G“ pretenzijas Lietuvos geležinkeliams atmetė. Buvo konstatuota, kad susitikimo metu Lietuvos geležinkelių atstovas neturėjo galimybių sudaryti sutartį, kuriai reikėjo valdybos pritarimo.
Buvo palikta ir „Smiltynės perkėlos“ naudai už 500 tūkst. eurų paskolą sudaryta laivo „Venta“ dalies įkeitimo sutartis.
Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 16 d. panaikino laivo dalies įkeitimo „Smiltynės perkėlos“ naudai sutartį, bet kitą bylos dalį jis paliko nepakeistą.
Lietuvos aukščiausiasis teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi grąžino bylą nagrinėti iš naujo dėl nuostolių atlyginimo bendrovei „Lampe & Schwarce K.G“. Šio teismo nuomone byloje nebuvo įvertintos aplinkybės apie tai, kokie buvo „Lampe & Schwarce K.G“ santykiai su Lietuvos geležinkeliais iki minėto susitikimo, kuriame dalyvavo Lietuvos geležinkelių atstovas. Kai laivas „Venta“ jau buvo įkeistas Lietuvos geležinkeliams kas ir kokiu pagrindu pažadėjo, kad, jei „Lampe & Schwarce K.G“ finansuos laivo sugrąžinimo operaciją, jai bus sumokėta pirmiausiai, kai tik laivą „Venta“ parduos.
Šioje situacijoje labiausiai nukentėjusi yra „Lampe & Schwarce K.G“, nes ji išleido pinigus už jai suteiktą pažadą. Po Lietuvos aukščiausiojo teismo sprendimo jai atsirado viltis, kad dalis pinigų iš „Lietuvos geležinkelių gali būti priteista. Bus apklausiami liudininkai, aiškinamasi dėl pažadų draudimo bendrovei „Lampe & Schwarce K.G“.
Nesėkminga Lietuvos jūrų laivininkystės gelbėjimo operacija dar gali padidinti valstybės valdomo verslo išlaidas.
Lietuvos jūrų laivininkystė, kurios veikla juridiškai jau pasibaigė, 144 kreditoriams liko skolinga 17 mln. 194 tūkst. eurų. Didžiausiai 9,11 mln. eurų skolą iš Lietuvos jūrų laivininkystės paveldėjo SEB bankas, 2,59 mln. eurų Lietuvos geležinkeliai, 899 tūkst. eurų jau minėta „Lampe & Schwarce K.G“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...
-
ESO: dėl snygio elektros neturi 2 tūkst. vartotojų2
Dėl savaitės pradžioje Lietuvoje iškritusio šlapio sniego elektros vis dar neturi daugiau nei 2 tūkst. vartotojų, daugiausia – Utenos ir Panevėžio regionuose, BNS informavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Sugriežtinus patikrą rusiškų grūdų importo į Lietuvą neliko, bet išaugo jų tranzitas
Lietuvai prieš mėnesį sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežamų grūdų kontrolę, jų importas per šį laiką beveik sustojo, tačiau tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos (ES) rinkas,...
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?3
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...