- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Stambiems ūkininkams ir susijusiems asmenims siūloma riboti tiesioginių išmokų dydį.
Pagrindiniai pokyčiai
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas įregistravo Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisas, numatančias, kad tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, negali viršyti 150 tūkstančių eurų per metus.
Taip pat siūloma nustatyti, kad ši suma negalėtų būti didinama „per vienus kalendorinius metus, einančius prieš paraiškų teikimo metus už žemės ūkio veiklą faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių sumą.“
Tikimasi, kad tokių saugiklių įvedimas sukurs palankesnes sąlygas paramos žemės ūkių paskirstymui, sukurs geresnę konkurencinę aplinką žemės ūkio sektoriuje, veiks kaip atgrasanti priemonė nuo žemės ūkio paskirties žemės koncentravimo ir piktnaudžiavimo teikiama parama.
Galimybės smulkiems ir vidutiniams ūkininkams
Projekto autoriai apgailestauja, kad pastebimos neigiamos tendencijos, kai reikšminga dalis ES žemės ūkiui skirtos paramos atitenka stambiausiems žemvaldžiams ir žemės ūkio grupėms.
Dešimtis tūkstančių hektarų žemės valdantys gauna reikšmingą ES paramą, kuri galėtų būti skirta nedidelių ūkių paramai ir kaimo plėtrai.
„Nepakankamai diferencijuota parama ir galiojančios išimtys apriboja galimybę užtikrinti reikiamą paramą smulkiam ir vidutiniam žemės ūkiui. Tokia situacija kuria nesąžiningas konkurencijos sąlygas, kai dešimtis tūkstančių hektarų žemės asmeniškai, per giminaičius ar per juridinius asmenis valdantys gauna reikšmingą ES paramą, kuri galėtų būti skirta nedidelių ūkių paramai ir kaimo plėtrai“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Siūlomas pakeitimas, preliminariais skaičiavimais, sudarytų galimybę smulkiam ir vidutiniam žemės ūkiui kasmet skirti papildomai iki 15 mln. eurų nuo tiesioginių išmokų pagrindinei daliai skiriamos sumos (pvz., 2021 m. pagrindinei išmokai skirta 220 mln. eurų suma). Manoma, kad tai skatintų darnią žemės ūkio plėtrą, teisingą ES paramos skirstymą ir sąžiningą konkurenciją.
Šiuo metu maksimali tiesioginių išmokų suma asmeniui ar su juo susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, nėra ribojama.
Senoji tvarka – neefektyvi
ES yra sudariusi galimybę šalims narėms pačioms kreiptis dėl stambių išmokų sumų ribojimo. Pasak aiškinamojo rašto, dabartinė tvarka leidžia šalims nuo 5 iki 100 procentų mažinti pagrindines tiesioginių išmokų dalis, viršijančias 150 tūkst. eurų, tačiau valstybėms, naudojančioms pirmųjų hektarų paramos modelį ir paskiriančios jam bent 5 procentus gauto paramos voko, šis ribojimas nėra privalomas ir šiuo metu Lietuvoje nėra taikomas.
Žemės ūkio ministro įsakymu 2019 metams buvo patvirtintas pagrindinės tiesioginės išmokos mažinimo tvarkos aprašas, kuriuo vadovaujantis Lietuva buvo pradėjusi taikyti pagrindinės tiesioginės išmokos mažinimą, apribojantį ES skiriamą tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos sumą, skiriamą vienam subjektui per metus, iki 150 tūkst. eurų (viršijus šią sumą, buvo taikomas 100 proc. sumažinimas).
„Tačiau ši tvarka nebuvo taikoma susietiems asmenims, kas sudarė galimybę skaidant nuosavybę išvengti šio apribojimo. Taip pat pagal 2019 m. galiojusią tvarką buvo leidžiama nuo vienam subjektui per metus priskaičiuotos tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos sumos atskaičiuoti faktiškai išmokėtus atlyginimus ir su tuo susijusius mokesčius. Todėl šis apribojimas nebuvo efektyvus“ – sako projekto autoriai.
Siūloma, kad Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisos, kurias savo parašais parėmė įvairių frakcijų atstovai, įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai8
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...