Nustačius priemokų „lubas“ už kompensuojamuosius vaistus, priemoka negalės viršyti 4,11 euro, tuo atveju, kai vaistas kompensuojamas 100 proc. Be to, nauja vaistų kainodara ir farmacijos kompanijų sumažintos kainos leido sutaupyti nemažai biudžeto lėšų ir pacientų priemokų, tad pradedama kompensuoti dar daugiau veikliųjų medžiagų.

Pasak sveikatos apsaugos ministro A. Verygos, nors nuo 2017 m. vidurio pradėjus įgyvendinti pirminius paciento priemokų mažinimo žingsnius pacientų priemokų suma sumažėjo apie 18 proc., priemokos vis dar yra gana didelės. Todėl įgyvendinant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas ir toliau bus nuosekliai siekiama jas mažinti bei kurti kitus išlaidų mažinimo mechanizmus.

„Naujasis kainynas parengtas pagal naują metodiką ir buvo siekta, kad pacientų sumokama suma už vaistus nebūtų tiesiogiai priklausoma nuo gamintojų teikiamų kainų. Tad nustačius kainyne didžiausią galimą paciento priemoką, žmonės per metus sutaupys apie 7,3 mln. eurų“, – sako ministras A. Veryga.

Nepriklausomai nuo ligos, vaistų kompensavimas turėtų būti vienodas. 

PSO jau seniai atkreipia dėmesį, kad ambulatoriniam gydymui skirti vaistai yra pagrindinė priežastis, dėl ko visi gyventojai patiria nepakeliamas išlaidas. Ekspertų manymu, Lietuvoje tikslinga ne tik nustatyti pacientų priemokų „lubas“, bet ir suvienodinti kompensavimo lygmenis bei sukurti pacientų priemokų dengimo sistemą mažas pajamas gaunantiems gyventojams.

Įgyvendinant ekspertų rekomendacijas artimiausiu metu numatyta didinti kompensavimo procentus, kad nebūtų diskriminuojamos tam tikros sergančiųjų grupės. Todėl artimiausiu metu planuojama padidinti vaistų kompensavimo lygmenį ligoms, kurios kompensuojamos 80 ir 90 proc., iki 100 proc., išskyrus kardiologinius susirgimus, didinant nuo 80 iki 90 procentų.

Kompensavimas turi būti vienodas?

Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė, sveikina Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimą didinti kompensavimo procentus vaistams.

„Nepriklausomai nuo ligos, vaistų kompensavimas turėtų būti vienodas“ - sako K. Nemaniūtė-Gagė ir išreiškia viltį, kad ir kardiologinių pacientų vaistai ateityje bus kompensuojami 100 procentų.

Lietuvos vaistinių asociacijos atstovė taip pat kviečia visus pacientus, atėjusius į vaistines ir neradusius jų vartojamų vaistų kompensuojamų vaistų sąraše, bendradarbiauti su vaistininkais ar, jei reikia, su gydančiais gydytojais, ir, atsižvelgiant į jų patarimus bei savo finansines galimybes, pasirinkti jiems tinkamiausia vaistą. Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, vaistinėms ir juose dirbantiems farmacijos specialistams svarbiausia, kad pacientai, atėję į vaistinę, turėtų galimybę ne tik įsigyti vaistų už prieinamą kainą, bet ir galėtų pasirinkti.

Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės, dar viena svarbi žinia pacientams - šiame kainyne atsiranda 7 naujos veikliosios medžiagos, tad gydytojai, skirdami pacientams vaistus, galės parinkti jiems geriausiai tinkantį vaistą. Naujieji vaistai skirti proveržiniam skausmui, esant onkologiniam susirgimams, mažinti, lėtinei limfocitinei leukemijai, Hodžkino limfomai, astmai, melanomai, kai nenustatyta BRAF teigiama mutacija, kiaušidžių ir (arba) kiaušintakių, plaučių ir krūties vėžiui ir kitoms ligoms gydyti. Be to, tikslingai taupant Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas nuo liepos 1 dienos padidintas kompensuojamas sauskelnių kiekis, ir išplėstas jas gaunančių pacientų ratas. Taip pat buvo praplėstos kai kurių kitų vaistų skyrimo sąlygos, tad vaistus galės gauti daugiau pacientų.

„Vaistų gamintojams sumažinus kainas tiems vaistams, kurie rinkoje yra jau seniai ir juos gamina daugelis gamintojų, buvo sutaupyta nemažai PSDF lėšų, o tai leidžia pasirūpinti ir tais pacientais, kurių vaistams kompensuoti iki šiol vis pritrūkdavo lėšų. Taip pat atsiranda daugiau galimybių kompensuoti visiškai naujus, itin brangius, aukštos terapinės vertės vaistus“, – sako viceministrė K. Garuolienė.

Įsigaliojus kainynui sutaupytos lėšos vėliau leistų kompensuoti daugiau naujų veikliųjų medžiagų.

Pacientams svarbu žinoti, kad kainyne lieka visos pacientų vartojamos veikliosios medžiagos ir pacientams bus užtikrintas gydymo tęstinumas vaistais mažomis pacientų priemokomis. Nors keičiasi kai kurie vaistų firminiai pavadinimai, tačiau pacientai ir toliau turės galimybę įsigyti visų jiems reikiamų veikliųjų medžiagų vaistus.

Daugelis gamintojų pateikė kainas, kurios atitiko nustatytus didžiausiai galimai paciento priemokai keliamus reikalavimus. Kai kuriems vaistams, kurių gamintojai nesumažino kainos, kad atitiktų didžiausios galimos priemokos reikalavimą, bet kurie būtini pacientų gydymui ir nėra pakeičiami, buvo priimtas sprendimas perskaičiuoti bazines kainas, kad pacientų priemokos neviršytų galimos didžiausios paciento priemokos.

Kelia susirūpinimą

Kainynas, kuriame apribotas daugiau kaip pusšimčio vaistinių preparatų, neturinčių generinių analogų, skyrimas naujiems pacientams, kelia didelį pacientų, sveikatos priežiūros specialistų bei inovatyvių vaistų gamintojų susirūpinimą, nes daliai pacientų reikalingas gydymas taps sunkiai prieinamas.

„Sutinkame, kad siekiant užtikrinti kuo geresnį pažangaus gydymo prieinamumą, būtina optimizuoti vaistų kainas, tačiau dėl to neturėtų nukentėti pacientų teisė gauti jiems reikalingą gydymą. Vis dėlto matome, kad naujoji tvarka to negarantuoja - didelei daliai pacientų bus apribota teisė gauti reikiamus vaistus“, – sakė Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė Agnė Gaižauskienė.

Pagal naująjį kompensuojamų vaistų kainyną, daliai pacientų sumažės mokamos priemokos už vaistus, o daliai pacientų teks keisti jiems įprastus vaistus. Tam tikrus vaistus bus galima skirti tik tęstiniam gydymui - vadinasi, nauji pacientai nebegalės gauti tokio paties vaisto.

Sumažėjusį vaistų pasirinkimą labiausiai pajus pacientai, sergantys sunkiomis lėtinėmis ligomis.

Anot IFPA direktorės, rengiant naująjį kainyną trūko aiškumo ir nuoseklumo. Jis buvo priimtas labai skubotai, todėl tikėtina, kad nebus išvengta skaudžių pasekmių.

„Rengiant III ketvirčio vaistų kainyną pasigedome sklandaus bendradarbiavimo, susidūrėme su itin trumpais terminais pateikti paraiškas ar patikslinti nuolaidas. Naujoji vaistų skaičiavimo metodika buvo parengta skubotai, nebuvo atliktas planuojamų pokyčių vertinimas, nenumatyti reikalingi ištekliai. Rengiant kainyną, neišvengėme daugkartinio informacijos taisymo ar tikslinimo, kai kuriais atvejais prireikė papildomų sprendimų, dėl to kainynas išleistas pavėluotai. Norint rasti geriausią sprendimą pacientų naudai, būtina užtikrinti geriau koordinuotą ir skaidresnį kompensuojamųjų vaistų kainyno sudarymo procesą. Tik savalaikis visų suinteresuotų šalių dialogas užtikrins, kad Lietuvos pacientus pasieks kuo daugiau naujų inovatyvių vaistų“, – sakė A. Gaižauskienė.

Anot jos, labai svarbu, kad pacientų gydymo reguliavimas ir šio gydymo kompensavimas privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis būtų nuoseklus ir į jį žvelgiama atsakingai, nes dabartiniai sprendimai riboja pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų teises ir skatina tarpusavio konfliktą.