- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gresianti katastrofa arba dar blogiau – badas. Tokias prognozes skelbia ekspertai, jei Europai nepavyks iš Ukrainos išgabenti keliasdešimt milijonų tonų grūdų derliaus. Susisiekimo ministras sako, kad vienintelis kelias – atlaisvinti Ukrainos jūrų uostus, mat tik geležinkeliais gabenti grūdus neužteks pajėgumų, praneša LNK.
Dėl karo Ukraina jau kurį laiką negali išvežti daugiau nei 20 mln. tonų grūdų derliaus. Ūkininkams ši situacija – tikras galvos skausmas. Eksporto laikas baigėsi, derlius vis dar sandėlyje, o naujas derlius artėja.
„Ukrainoje dar liko 25 mln. tonų grūdų bei aliejinių sėklų, tai yra trečdalis praėjusių metų derliaus, tad jau turime didžiulę logistikos problemą“, – kalbėjo ūkininkas iš Ukrainos Kees Huizinga.
Jungtinės Tautos prognozuoja, kad jei situacija nesikeis, tai gali tapti pasauline katastrofa.
„Nėra jokios abejonės – tai sukels badą visame pasaulyje ir ši padėtis daugelį šalių palies ekonomiškai“, – prognozavo JT pasaulio programos vykdomasis direktorius David Beasley.
Gresianti katastrofa ar netgi badas – viena pagrindinių temų visą savaitę vykstančiame ekonomikos forume Davose.
„Pačiai Ukrainai šiandien yra didžiulė problema, kuri, užblokavus Juodosios jūros uostus, neturi galimybių išvežti susikaupusio grūdų pertekliaus. Kita vertus, tai gali tapti ir pasaulinės maisto krizės dalimi, jeigu šie grūdai nepasieks labiausiai to stokojančių regionų, konkrečiai Šiaurės Afrikos“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
Jei mes neatversime tų uostų, kitais metais prasidės maisto stygius ir tai taps pragaru žemėje.
Rusija ir Ukraina iki šiol sudarė trečdalį viso pasaulio grūdų eksporto. Anksčiau grūdai iš įvairių šalies vietų į Europą buvo gabenami per Odesos ir Mikolajevo uostus, tačiau dabar uostus blokuoja Rusijos kariniai laivai.
Grūdai taip pat buvo gabenami geležinkeliais per Baltarusiją ir Rusiją.
„Jei mes neatversime tų uostų, artimiausius mėnesius kalbėsime tik apie augančias maisto kainas, bet kitais metais prasidės maisto stygius ir tai taps pragaru žemėje“, – kalbėjo D. Beasley.
Ukraina kreipėsi į Europos Sąjungą pagalbos prašydama sudaryti galimybę grūdus gabenti Europos bėgiais ir uostais. Dalis ukrainietiškų grudų jau išvyko per Lenkiją, vėliau pasiekė ir Baltijos šalis. Iki šiol iš Ukrainos pavyko eksportuoti vos 5 proc. derliaus.
Užvakar Lietuvą pasiekė jau antra grūdų siunta geležinkeliais iš Ukrainos, tik kiekiai kol kas kuklūs.
„Šios dienos duomenimis, įvertinus infrastruktūrą Lenkijoje ir jos pralaidumą, visą kiekį būtų labai sudėtinga išvežti“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Karui tęsiantis, uostams liekant užblokuotiems prezidentas įsitikinęs, kad vienas iš kelių – grūdus eksportuoti per Lenkiją.
„Manau, kad mes privalome surasti alternatyvius tranzito kelius ir Baltijos valstybės, Lietuva, Lenkija galėtų būti būtent tokiu alternatyviu keliu, kuomet keliauja ir randa savo tiekimo grandines“, – sakė G. Nausėda.
Terminalas Lenkijoje gali perkrauti maksimaliai du traukinius per parą.
Tačiau taip sparčiai, kaip norėtųsi, to padaryti nepavyks. Tiekimo grandinę stabdo netinkami bėgiai. Ukrainietiški bėgiai yra platesni nei Europos Sąjungoje, todėl atvykus į Lenkijos terminalus vagonus reikia perkelti, o tai užtrunka.
Situaciją sunkina ir terminalų pajėgumai.
„Terminalų skaičius yra toks, koks yra. Terminalas Lenkijoje, per kurį važiuojama, mūsų žiniomis, gali perkrauti maksimaliai du traukinius per parą. Čia yra pagrindinis kablelis, kuris riboja traukinių kiekį“, – dėstė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.
Pasigirsta kalbų, kad atsisakius kitų krovinių ir visus pajėgumus skiriant tik Ukrainos grūdams, Lietuva gali tapti Ukrainos eksporto vartais.
„Trumpalaikėje perspektyvoje tai yra sudėtinga, vidutinėje ar ilgesnio laikotarpio perspektyvoje tai yra tikrai realu. Jeigu mes pasieksime vieno traukinio per parą, tai bus labai gerai“, – tvirtino susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Ministras sakė, kad Baltijos šalių uostai savo pajėgumus gali išplėsti, bet vien to nepakaks.
„Tiesiai šviesiai pasakysiu: mums pirmiausia reikia „Rail Baltics“ tam, kad nebūtų butelio kaklelio įvažiuoti į Lietuvą. Antras dalykas – reikia pakankamo terminalų pajėgumo Ukrainos ir Lenkijos pasienyje“, – teigė M. Skuodis.
Šiuo metu, esą, vienintelis sprendimas – atlaisvinti Ukrainos jūrų uostus, kitaip grūdų taip greitai iš Ukrainos išvežti nepavyks.
„Vienintelis būdas gauti maisto ir išvežti grūdus iš Ukrainos yra uostai Odesos regione. Jie užaugina pakankamai, kad pamaitintų 400 mln. žmonių. Dabar jie išėjo iš rinkos ir juos sugražinti vienintelis kelias yra uostų atidarymas. Kitais būdais jūs grūdų neišvešite pakankamai“, – pažymėjo D. Beasley.
Skaičiuojama, kad per metus Lietuva iš Ukrainos galėtų išvežti apie milijoną tonų grudų. Tai sudarytų vos 5 proc. viso derliaus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...