- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors senų ir energiškai neefektyvių daugiabučių Lietuvoje yra dauguma, pastaraisiais metais vis didesnė dalis šalies gyventojų įvertina Daugiabučių namų modernizavimo programos teikiamą naudą: galimybę gyventi kokybiškai ir už tai nepermokėti. Po renovacijos modernesnis pastatas vidutiniškai gali sutaupyti 50–70 proc. ar net daugiau jam apšildyti naudojamos energijos. Būsto energijos taupymo agentūra informuoja, ką reikia daryti, norint spėti laiku iki birželio 1 d. pateikti paraišką daugiabučiui modernizuoti.
Pirmas žingsnis – susirinkimas
Tam, kad renovacija prasidėtų, turi įvykti pirmas susirinkimas su gyventojais, kuriame apžvelgiama esama namo situacija, renovacijos priemonės ir finansavimo sąlygos: valstybės paramos galimybės visam namui, kompensacijų – atskiriems asmenims. Vėliau administratorius pateikia susirinkimo ir priimtų sprendimų protokolą. Jei renovacijai pritaria 55 proc. butų savininkų ir daugiau, administratorius imasi kito etapo – rengti būsto atnaujinimo projektą.
Atnaujinimo procesu rūpintis imasi gyventojų paskirtas projekto administratorius, jei sprendimas renovuoti daugiabutį priimtas gyventojų iniciatyva. Kitu atveju, kai gyventojai pritaria savivaldybės iniciatyvai, projekto administratorių paskiria savivaldybė.
Antras žingsnis – pradedamas planavimas
Pritarus renovacijai, pradedamas rengti daugiabučio atnaujinimo projektas. Tam reikės parengti daugiabučio energinį naudingumą įrodantį dokumentą – energinio naudingumo sertifikatą ir investicijų planą. Investicijų plane numatomos namo atnaujinimo priemonės ir jų kaina. Investicijų planas turi būti pristatytas butų savininkams ir koreguojamas pagal pareikštas pastabas.
Renovacijos projekto administratorius konkurso būdu atrenka įmonę, kuri parengia pirminį daugiabučio namo modernizavimo investicijų plano variantą. Kad būtų išvengta nesusikalbėjimo per susirinkimą, likus dviem savaitėms iki viešo renovacijos klausimų aptarimo, kiekvienam buto savininkui pateikiamas susipažinti investicijų planas.
Trečias žingsnis – plano aptarimas ir tvirtinimas
Vėliau plano rengėjas parengtą investicijų planą pristato visiems butų savininkams projekto administratoriaus suorganizuotame susirinkime. Jo metu atsakoma į gyventojams kilusius klausimus, paaiškinama, kokia yra dabartinė namo techninė ir energinė būklė ir kodėl reikia įgyvendinti vieną ar kitą energiją taupančią priemonę.
Pagal gyventojų išsakytus norus investicijų plano rengėjas planą pakoreguos ir pristatys kitame susirinkime. Planas tvirtinimas gyventojų susirinkime arba balsuojant raštu – jam turi pritarti 55 proc. būstų savininkų. Jeigu bus imamas kreditas, šiame etape būtina priimti sprendimą dėl lėšų skolinimosi.
Investicijų planas numatytas biudžetas yra maksimalus. Vėliau kainos perkant paslaugas gali mažėti. Patvirtinus investicijų planą gyventojų susirinkime, investicinis planas kartu su protokolu ir kitais dokumentais teikiamas BETA.
Ketvirtas žingsnis – susisiekimas su BETA
Šiame etape BETA specialistai vertina investicijų planą, atsižvelgdami į pasirinktų įgyvendinti namo modernizavimo priemonių atitiktį Daugiabučių namų atnaujinimo programoje apibrėžtoms priemonėms, planuojamą pasiekti suminį energinį efektyvumą ir kitus reikalavimus. Jei investicijų planas atitinka visus nustatytus reikalavimus, sudaromas reitinguotas pagal kvietime nurodytus kriterijus finansuojamų projektų sąrašas, pasirašoma valstybės paramos sutartis.
Daugiau informacijos – nemokamu tel. 8 800 200 12.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ruošiamasi dar vieno 11 kilometrų kelio Vilnius-Utena ruožo rekonstrukcijai1
Bendrovė „Via Lietuva“ (anksčiau – Lietuvos automobilių kelių direkcija) ruošiasi dar vieno magistralinio kelio Vilnius-Utena ruožo rekonstrukcijai ir skelbia konsultacijas su rinkos dalyviais. ...
-
Verslas palaiko LB siūlymą MMA didinti etapais, profsąjungos – prieš
Centriniam Lietuvos bankui (LB) pasiūlius minimalią mėnesio algą (MMA) didinti dviem etapais – 2025 ir 2026 metais, kad po dvejų metų ji pasiektų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), verslo organizacijų atstovai sako, jog LB atsižvelgė ...
-
Palangos verslininkai kainų į viršų nešokdins?2
Pernai pasiekusi rekordą, kai kurorte nakvojo net 1 mln. 300 tūkst. žmonių, šiemet Palanga taip pat nori daug jų privilioti. Žada naujovių, ypač ratuotiems poilsiautojams ir turintiems elektrines mašinas. Kainų šuolio, net panaiki...
-
A. Romanovskis: draudimo įmoka brangintų ir kitas paslaugas
Finansų ministerijai kaip vieną galimų papildomo gynybos finansavimo šaltinių pasiūlius apmokestinti dalį draudimo sutarčių, Lietuvos draudikų asociacijos vadovas sako, kad toks mokestis brangintų net tik draudimo, bet ir kitų sektorių pasla...
-
A. Armonaitė: draudimo įmoka didintų verslo kaštus, tai – neteisinga1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Finansų ministerijos siūlomu dalies draudimo sutarčių apmokestinimu būtų dar labiau padidinti verslo kaštai, o tai būtų neteisinga. ...
-
Apklausa: 61 proc. gyventojų per pastaruosius metus įsigijo neapskaitytų prekių, nurodė vietas3
Trys iš dešimties Lietuvos gyventojų – 29 proc. – pažįsta neapskaitytą arba nuslėptą darbo užmokestį gaunančių žmonių, rodo skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ užsakymu gegužę atlikta apklausa. ...
-
Gamtinių dujų kainos gyventojams nuo liepos turėtų nesikeisti3
Gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams antrajam šių metų pusmečiui turėtų nesikeisti – jie liktų tokie pat, kaip balandį–birželį. ...
-
G. Skaistė: šešėlinė ekonomika Lietuvoje traukiasi rekordiniais tempais3
Šešėlinė ekonomika, arba nesumokamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dalis Lietuvoje traukiasi „rekordiniais tempais“, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
Vyriausybė nutarė beveik keturis kartus padidinti „Invegos“ įstatinį kapitalą
Vyriausybė nutarė 3,8 karto padidinti valstybės valdomos nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) įstatinį kapitalą. ...
-
L. Kasčiūnas pasakė, ką finansuotų iš pratęsto bankų solidarumo įnašo
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad iš pratęsto bankų solidarumo įnašo gautų lėšų Lietuva galėtų finansuoti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą. ...