- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje šią savaitę vėl paaštrėjo klausimas dėl prekių gabenimo tranzitu į Kaliningradą. Šį kartą kilo klausimas dėl galimybės Rusijai atsiskaityti už Kaliningrado tranzito paslaugas.
Rusija dar praeitą savaitę Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai (URM) perduotoje notoje teigė, kad „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis besinaudojantys operatoriai Rusijoje nuo rugsėjo mėnesio gali nebeturėti galimybių atsiskaityti už pervežimus, nes visi mokėjimai yra nukreipti į „Šiaulių banką“. Tuo tarpu „Šiaulių bankas“, į kurį yra nukreipiami mokėjimai, vienašališkai atsisakė vykdyti operacijas su Rusija. Banko teigimu, išimtis taikoma gali būti nebent gavus atsakingų valstybės institucijų nurodymą.
Vyriausybės atstovai tikina, kad Lietuva negali bankų įpareigoti vykdyti mokėjimus
Rugpjūčio 3 d. susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtino, kad Lietuva negali bankų įpareigoti vykdyti mokėjimus už Kaliningrado tranzito paslaugas ir viskas priklauso nuo jų pačių sprendimų. Pasak jo, patys klientai yra atsakingi už tai, kaip bus atsiskaitoma už tranzito paslaugas.
Jam antrino ir finansų ministrė Gintarė Skaistė, kuri kartojo M. Skuodžio išsakytą poziciją, kad Vyriausybė negali įpareigoti atsiskaitymus už tranzitą į Kaliningradą ketinantį stabdyti Šiaulių banką toliau vykdyti bankines operacijas su Rusija.
Apskritai, ministrė akcentavo, kad ne Lietuvos Vyriausybė, o pati Rusija turi rasti sprendimus, kaip apmokėti už tranzito paslaugą.
Galiausiai susisiekimo ministras M. Skuodis sakė, kad iš valstybės pusės bus daromi veiksmai, kad Rusijai būtų sudarytos sąlygos atsiskaityti už tranzitu į Kaliningradą gabenamas prekes. Visgi, jo teigimu, garantuoti, kad atsiskaitymai už Kaliningrado tranzitą nesustos, jis negali. Viskas, anot ministro, priklausys nuo bankų.
Prezidentūra taip pat pritaria Vyriausybės pozicijai
Prezidentūra pritarė Vyriausybės pozicijai šio klausimo kontekste bei aiškino, kad Rusija pati turėtų galvoti, kaip atsiskaityti už tranzitą. Prezidento vyriausiojo patarėjo Kęstučio Budrio teigimu, Lietuva tikrai neprašys komercinių bankų, kad šie leistų Rusijos įmonėms vykdyti mokėjimus už gautas paslaugas.
K. Budrio teigimu, nereikėtų sureikšminti to, kad dėl tokių komercinių bankų sprendimų Rusija mojuoja notomis Lietuvai, esą tyčia apsunkinančiai tranzitą. Jo teigimu, tai yra tiesiog Kremliaus propaganda.
Opozicija tokią Vyriausybės poziciją vadina keliančia nereikalingas įtampas su EK
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas tuo tarpu buvo kritiškas Vyriausybės pozicijos atžvilgiu. Jis sako, kad valdantieji vėl ieško pretekstų nesivadovauti Europos Komisijos (EK) gairėmis dėl Kaliningrado tranzito. Parlamentaras įsitikinęs, kad tokie valdančiųjų sprendimai tik kelia nereikalingas įtampas su EK ir daro Lietuvai reputacinę žalą. Pasak jo, net Lietuvos bankams atsisakius priimti apmokėjimus, Rusija greičiausiai ras aplinkinių kelių, kaip pervesti pinigus.
Pasak G. Palucko, panašu, kad vėl yra ieškoma preteksto nesivadovauti EK gairėmis.
Rusijos ambasadai Lietuvoje Vyriausybės teiginiai kėlė šypseną
Galiausiai į Lietuvos diskusiją dėl Kaliningrado tranzito apmokėjimo įsitraukė ir Rusijos ambasada Lietuvoje. Ji tvirtino, kad susisiekimo ministro pareiškimai, jog Lietuva negali bankų įpareigoti vykdyti mokėjimus už Kaliningrado tranzito paslaugas, yra keliantys šypseną.
Pranešime aiškinama, kad ambasada, spręsdama įvairias diplomatinės atstovybės problemas bankinių paslaugų srityje, ne kartą įsitikino, kad Lietuvos institucijos, jeigu yra pageidaujama, turi veiksmingus veikiančių finansinių organizacijų ir vietinių bankininkystės priežiūros institucijų įtakos ir įtikinėjimo svertus.
Šioje istorijoje didelį vaidmenį vaidina ir vaidins Finansinių nusikaltimų tarnybų tarnyba (FNTT) ir jos sprendimai gali lemti, ar Lietuvoje veikiantiems bankams gali būti suteikiamos išimtys ir leidžiama aptarnauti mokėjimus už su Kaliningrado tranzitu susijusias paslaugas, vertindama kiekvieną atvejį. Kol kas, aiškaus sprendimo, kas bus su apmokėjimu dėl tranzito į Kaliningradą, nėra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai pritaria pelno mokesčio didinimui, skeptiški dėl draudimo sutarčių apmokestinimo
Valdančiojo Liberalų sąjūdžio taryba antradienį patvirtintose gairėse išreiškė pritarimą antradienį Finansų ministerijos pasiūlytam minimaliam pelno mokesčiui didinimui finansuojant gynybą, tačiau skeptiškai vertina siekį a...
-
Šaulių sąjungoje už 200 tūkst. eurų bus steigiama 15 naujų pareigybių
Šaulių sąjungoje šiemet už 200 tūkst. eurų bus steigiama 15 naujų pareigybių. ...
-
Ministras: Lietuva iš Vokietijos svarsto įsigyti oro gynybos sistemas „Iris-T“
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad Lietuva iš Vokietijos svarsto įsigyti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas „Iris-T“. ...
-
Draudikų atstovas: naujas mokestis brangintų draudimo paslaugas1
Finansų ministerijai be kitų galimų gynybos finansavimo šaltinių pasiūlius ir 10 proc. dalies draudimo sutarčių apmokestinimą Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis sako, kad toks mokestis galėtų „gulti“ į galu...
-
LEA: sumažėjo nepriklausomų elektros energijos tiekėjų siūlomų planų kainos
Gegužės mėnesio elektros energijos vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje per vieną savaitę sumažėjo 4 procentais nuo 0,071 Eur/kWh be PVM iki 0,068 Eur/kWh be PVM. Nepriklausomų tiekėjų fiksuotos kainos siūlomų planų 1 kWh vidutinės ka...
-
ŽŪM siūlo drausti iš Rusijos ir Baltarusijos įvežti daugiau nei 2,8 tūkst. produktų
Seimui balandį uždraudus į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija ar Baltarusija, konkretų jų sąrašą parengusi Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo drausti daugiau nei 2,8 tūkst....
-
G. Skaistė: dalis pasiūlymų gynybai finansuoti gali „atšildyti“ RRF lėšas
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad antradienį pristatytais siūlymais padidinti kai kuriuos mokesčius būtų galima „vienu šūviu nušauti du zuikius“ – ir padidinti gynybos finansavimą, ir įgyvendinti sąlygas ...
-
Bankų asociacijos vadovė: politikai laužo pažadą dėl solidarumo mokesčio laikinumo2
Finansų ministerijai siūlant metams pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą kaip papildomų lėšų gynybai šaltinį Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad valdžia laužo pažadą, kad pernai ...
-
Prognozės: po trejų metų vidutinė pensija viršys 800 eurų14
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad pensijos Lietuvoje auga greičiau, negu planuota. Prognozuojama, kad kitąmet pensijos Lietuvoje viršys pusę vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Tačiau ekonomistai itin optimistinių prognozių d...
-
Opozicija sako remianti dalį siūlymų dėl gynybos finansavimo, tikisi susitarimo1
Seimo opozicija remia solidarumo mokesčio bankams galiojimo pratęsimą, siūlo skolintis iš gyventojų, apkarpyti energetikos sektoriaus viršpelnius. ...