- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors dėl pandemijos įvestas karantinas privertė gyventojus daugiau laiko praleisti namuose, tai nesumažino jų pasitenkinimo savo būstu. „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad karantino metu savo būstu sako esantys patenkinti 70 proc. šalies gyventojų. Be to, per dvejus metus gyventojų pasitenkinimas turimu būstu pastebimai išaugo − prieš dvejus metus patenkintų savo būstu gyventojų dalis sudarė 53 procentus.
„Tai, kad karantino metu daugelis šalies gyventojų turėjo praleisti kur kas daugiau laiko namuose nei anksčiau, paskatino juos įvertinti savo būstą naujomis akimis. Paaiškėjo, kad didesnei daliai gyventojų jų turimas būstas patinka, tačiau tam tikrą dalį jų karantinas paskatino imtis aktyvių veiksmų ir ieškoti geresnio būsto varianto. Tai rodo ir pastaruoju metu išaugęs besikreipiančiųjų dėl būsto paskolos skaičius“, – pranešime cituojamas „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato.
Tyrimo duomenimis, dėl COVID-19 paskelbto karantino metu iš dalies arba visiškai nepatenkinti savo būstu sako esantys 24 proc. gyventojų.
Tyrimas parodė, kad daugelis šalies gyventojų, turėjusių dirbti iš namų, sugebėjo susikurti pakankamai geras sąlygas darbui ir dėl to nepatyrė didelių nepatogumų.
Kaip atskleidžia gyventojų apklausa, savo namų netobulumus per karantiną pastebėję gyventojai labiausiai skundžiasi būsto ploto bei terasos, kiemo ar didelio balkono trūkumu. Šiuos turimo būsto trūkumus nurodo po 14 proc. respondentų, sakoma „Swedbank“ pranešime.
„Didesnio balkono, kiemo ar terasos gyventojai sako norintys tam, kad izoliuodamiesi namuose turėtų galimybę daugiau laiko leisti gryname ore, galėtų prasimankštinti“, − komentuoja P. Ladziato.
Pasak jo, kiek mažesnė gyventojų dalis (12 proc.) nurodo, kad jų namuose trūksta darbui pritaikytos vietos. Tiek pat respondentų sako pasigedę skirtingiems šeimos narių poreikiams pritaikytų būsto erdvių.
Remiantis tyrimo rezultatais, vos 6 proc. lietuvių teigia pastebėję, kad būste esama per daug blaškančių dalykų. Be to, atsiradus didesniam poreikiui daugiau gaminti ir maisto ruošti namuose, tik 4 proc. gyventojų nurodo, kad tai daryti jų virtuvėje nėra patogu.
„Tyrimas parodė, kad daugelis šalies gyventojų, turėjusių dirbti iš namų, sugebėjo susikurti pakankamai geras sąlygas darbui ir dėl to nepatyrė didelių nepatogumų. Poreikis daugiau maisto gamintis namuose daugeliui taip pat netapo iššūkiu. Šiais atžvilgiais karantino išbandymą šalies gyventojų būstai atlaikė sėkmingai“, – pastebi „Swedbank“ atstovas.
Kaip rodo apklausa, nors dalis gyventojų per karantiną sako supratę, kokių trūkumų turi jų namai, per artimiausius trejus metus pakeisti būstą ketina 10 proc. respondentų. Dar 27 proc. sako, kad nors ir norėtų tai padaryti, tačiau artimiausiu metu konkrečių būsto keitimo planų neturi.
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 1 009 respondentai. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus10
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...