- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kelių priežiūrai numatytų lėšų neįsisavinimas valstybei praeitais metais atsiėjo apie 400 mln. eurų, sako asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas Rimvydas Gradauskas.
„Praeitais metų dėl 80 mln. eurų neįsisavinimo, ekonomistų paskaičiavimais, kurie daugina 1 eurą iš 5 , valstybė prarado apie 400 mln. eurų lėšų, už kuriuos būtų perkamos medžiagos, įranga, darbo vietos sukurtos“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė R. Gradauskas.
Pasak jo, statybų sektoriuje per pastaruosius kelerius metus buvo prarasta 3 tūkst. darbo vietų.
„Sutinkame, kad reikia daryti tvarkingai, pasižiūrėti, kas yra praeityje labai gerai, tačiau negalime stovėti vietoje. Trys metai yra laikotarpis, per kurį mes labai atsilikome“, – kalbėjo R. Gradauskas.
„Kada premjeras klausia, ar kelininkams trūksta pinigų, sakau, kad netrūksta, nors visą laiką mes prašydavome pinigų. Dabar trys metai mes esame nutilę – kaip galime prašyti lėšų, jeigu jos lieka neįsisavintos“, – pridūrė R. Gradauskas.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Vitalijus Andrejevas posėdyje teigė, jog 2018 metais buvo nepanaudota 85 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.
Tuo metų įmonės „Šiaulių plentas“ generalinis direktorius Juozas Aleksa sakė, jog rangovai priversti dirbti ypač sunkiomis sąlygomis, jiems perkeliamos visos rizikos.
„Rangovui perkeliamos visos rizikos ir atsakomybės. Sutartys su LAKD yra vienapusiškos, nėra pasidalijimo rizikomis, absoliučiai viską reikia įvertinti, nežiūrint, kad yra uždėtas labai mažas biudžetas, dėl ko neįvyksta tie pirkimai ir neįvyks ateityje, manau“, – kalbėjo J. Aleksa.
Jis taip pat pateikė pavyzdį, kai, pasak jo, dėl tariamai rangovo pavėluotų atlikti darbų buvo apskaičiuoti didesni delspinigiai nei paties projekto vertė.
„Tai žvėriškos sąlygos ir jos mums riša rankas. Mes kiekvieną dieną mąstome, iš kur nusipirkti skaldos, iš kur gauti kuro. Yra treti metai, kada rangovai dirba su dideliu nuostoliu. Projektavimo terminai nerealūs. Realiai (darbai - ELTA) užtrunka 7 mėnesius, mums yra sąlygos 5 mėnesiai“, – teigė J. Aleksa.
Jo teigimu, rangovai yra priversti dirbti nuostolingai.
Tuo metu LAKD vadovas V. Andrejevas sakė, kad projekto autorinė priežiūra priklauso rangovui, o LAKD, pasak jo, negali atsakinėti, ką reikia suprojektuoti.
„Projekto autorinė priežiūra priklauso konkrečiam subjektui. LAKD negali atsakinėti už kitą subjektą, ką reikėtų suprojektuoti ar ką reikėtų padaryti. Dėl to nereikėtų suabsoliutinti, kad LAKD privalo pasakyti, kokį sprendimą priimti“, – sakė V. Andrejevas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kandidatai į prezidentus nepritaria universaliam NT mokesčiui, kritikuoja ir reformą
Nė vienas kandidatas į prezidentus nepalaiko universalaus nekilnojamo turto (NT) mokesčio įvedimo, nors kai kurie pritartų, jog nuosavybė, naudojama gauti pelnui, būtų apmokestinta. Pirmadienį vykusių prezidentinių debatų metu taip pat netrūko ir ...
-
Lietuvai leista naudoti dar 8,7 mln. eurų įšaldytų RRF lėšų – svarstoma kreiptis į ES teismą
Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą dalinį įvertinimą ir leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos lėšų, prane&scaro...
-
LB pažėrė kritikos komerciniams bankams: ketinimas didinti paslaugų įkainius – liūdinantis faktas5
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog, nepaisant aukšto praėjusių metų pelningumo, dalies Lietuvos komercinių bankų ketinimas didinti paslaugų įkainius yra „liūdinantis faktas“. ...
-
Užderėjo pirmosios braškės: kokia jų kaina?10
Jau netrukus masiškai bus pradėtos skinti šių metų braškės. Pirmasis derlius jau užderėjo. Ūkininkai sako, kad šiemet braškių derlius bus vidutinis, nes saulės buvo mažai, o orai – permainingi. Visgi kainos la...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą2
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
G. Šimkus: pratęsus solidarumo įnašą, už 2025 metus jo galėtų būti gauta 50–70 mln. eurų4
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų. ...
-
Finansų ministerija svarsto kreiptis į ES Bendrąjį teismą dėl „įšaldytų“ RRF lėšų1
Finansų ministerija svarsto kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį teismą dėl Europos Komisijos (EK) veiksmų sprendžiant dėl Lietuvai skirtų „įšaldytų“ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 40 proc.3
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo 40 proc., o vietinė elektros gamyba užtikrino 86 proc. šalies suvartojimo, pirmadienį skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų6
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...