- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bemaž dešimt metų ieškoję galimybių ekonomiškai įsitvirtinti Klaipėdos uoste, kinų verslininkai, regis, ėmėsi kitos taktikos. Po Kinijos ambasadoriaus Lietuvoje Shen Zhifei vizito į Palangą juos sudomino potenciali investicinė erdvė – maždaug 36 ha teritorija šalia kurorto oro uosto.
Nesibaigiančios žvalgytuvės
Dar prieš dešimtmetį tuometis susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas priėmė vienos didžiausių Kinijos valstybės jūrų uostų, kelių ir tiltų statybos kompanijos "China Communications Construction Company" atstovus, kurie pristatė savo įmonės veiklą ir išreiškė susidomėjimą bendradarbiauti įgyvendinant infrastruktūros projektus Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.
Kinų verslo ir valdžios delegacijos į Klaipėdą vyko nuolat, jų susidomėjimas kasmet augo.
2015-aisiais Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste viešėjo 140 metų gyvuojančios transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto vystymo bei finansų kompanijos "China Merchants Group" atstovai, kuriuos irgi domino galimybės investuoti Klaipėdos uoste.
"Kinija Klaipėdos uostui rodo išskirtinį dėmesį. Tai aukščiausias įvertinimas tokios megavalstybės kaip Kinija", – po pernykščio dar vieno kinų verslo delegacijos vizito žurnalistams kalbėjo tuometis Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Ypatingą susidomėjimą kinai parodė, pasigirdus ketinimams Klaipėdoje statyti išorinį uostą.
Tačiau šis kinų susidomėjimas Lietuvos pajūriu kai kuriems politikams kelia įtarimų.
Politikė įžvelgė grėsmių
Lygiai prieš metus tuometė Europos Parlamento narė Laima Andrikienė viešai prabilo apie ekonominę galią demonstruojančių ir politinių ambicijų nestokojančių kinų siekius vis glaudžiau bendradarbiauti su Lietuva.
Politikė priminė, jog kalbos, kad Klaipėda gali tapti vienu prekybos tiltų iš Azijos į Europą, netyla jau ne vienerius metus.
Tačiau, anot L.Andrikienės, tik dabar, jau regint pavyzdžius kitose valstybėse, pradedamos matyti tokio scenarijaus galimos pavojingos pasekmės.
Apie grėsmes, susijusias su Kinijos investicijomis Lietuvoje, dar pernai Seimui patvirtino ir Lietuvos valstybės saugumo departamentas.
Ar dabartinė Lietuvos valdžia supranta, jog Kinija, prisidengdama investicijomis, iš tiesų vykdo ekspansinę politiką?
"Ne Lietuvos pieno ir mėsos produktų importas į Kiniją domina Kinijos valdžią, ne investicijos į šias pramonės šakas Lietuvoje. Kinus domina Klaipėdos uostas, taip pat inovatyvios pramonės šakos, aukštosios technologijos. Ar dabartinė Lietuvos valdžia supranta, jog Kinija, prisidengdama investicijomis, iš tiesų vykdo ekspansinę politiką, kad galėtų plėsti savo politinę įtaką ne tik mūsų regione, bet visoje ES? Matyt, kad ne", – lygiai prieš metus kalbėjo L.Andrikienė.
"Planas B" – galimybės Palangoje
Aptilus išorinio uosto statybų planams, kaip tik praėjusią savaitę Palangos savivaldybėje lankėsi ir su kurorto meru Šarūnu Vaitkumi susitiko nepaprastasis ir įgaliotasis Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorius Lietuvoje Shen Zhifei.
Pirmą kartą Palangoje besilankančio Kinijos ambasadoriaus oficialus tikslas – aptarti galimas bendradarbiavimo sritis.
Ambasadoriui buvo pristatyta ne tik Palangos kurorto infrastruktūra, bet ir potenciali investicinė erdvė – maždaug 36 ha teritorija šalia oro uosto.
Šios teritorijos detalusis planas šiuo metu yra rengiamas, o šią procedūrą baigus bus ieškoma galimų investuotojų.
Š.Vaitkus atkreipė dėmesį, jog teritorija yra labai patogioje bei gražioje vietoje, ir ateityje miestas norėtų matyti turistinį objektą, pavyzdžiui, pramogų kompleksą arba geoterminius baseinus.
Kinijos ambasadorius teigė pristatysiąs Palangą ir jos siūlomas investavimo galimybes besidomintiesiems.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis1
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti6
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?6
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...