- Paulina Levickytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad koalicijos derybose gvildenamam vaiko pinigų kėlimo iki 100 eurų (70 universalioji dalis ir 30 papildoma dalis daugiavaikėms bei socialiai remtinoms šeimoms) klausimui biudžete papildomai reikėtų atrasti apie 50 milijonų eurų, o tai, pasak ministro, yra įmanoma.
L. Kukuraitis neslepia, kad SADM pritartų tokiai iniciatyvai, plius pasiūlytų derybininkams padidinti šeimų skaičių, galinčių pretenduoti į papildomą išmoką.
„Iš tiesų 70 + 30, tai yra daugiausiai diskutuojamas (variantas. – ELTA). Daugiausiai ginčų sulaukiama dėl pridėtinės dalies, ar ji turėtų būti 30 ar 40, o gal ir didesnė. Kai kalbame apie lėšas, tai dabar numatyta ir suplanuota apie 144 mln. eurų pagal trimetį planą. Tai reiškia, kad tiek lėšų ir yra suplanuota. Tai nuo tos dalies, kad mes pasiektume 70 plius 30, papildomai reikėtų 50 milijonų eurų. Tokią sumą, ypač kai persvarstoma koalicija ir sutelkiama politinė jėga, biudžete galima tikrai papildomai surasti ir finansuoti“, – Eltai sakė L. Kukuraitis.
L. Kukuraitis teigia, kad SADM pritartų tokiai valdančiųjų iniciatyvai, bet kartu pasiūlytų ir padidinti pinigų ribą, į kurią patektų šeimos, galinčios pretenduoti į papildomą išmoką.
„Mes iš esmės pritariame, jeigu išplečiame grupę tų, kurie gali gauti plius 30 (…). Kas yra gerai, kad yra išlaikomos papildomos priemokos, tai yra 30 eurų, tai yra būtent mažiausias pajamas turinčioms bei daugiavaikėms šeimoms mokamos lėšos, kurios labiausiai sprendžia skurdo problematiką. Kitas dalykas, ko mes prašome, kad būtų įtrauktas į koalicinį susitarimą, yra tai, jog būtų išplėsta grupė žmonių, kuri turėtų teisę gauti šias išmokas (padidiname pinigų ribą, į kurią patektų šeimos, galinčios pretenduoti į papildomą išmoką. – ELTA). Čia ir yra mūsų prioritetas, nes kuo didesnė dalis žmonių, gaunančių mažas pajamas, gautų papildomų lėšų, tuo daugiau mes spręstume vaikų skurdo problematiką, kuri, kaip žinome, Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje“, – teigė ministras.
ELTA primena, kad valdančiųjų koalicinėse derybose „socdarbiečiai“ reikalauja, kad vaiko pinigų išmoka nuo 2020 metų sausio 1 d. galėtų būti 1 valstybės remiamų pajamų dydžio (šiemet tai sudaro 122 eurus).
Tuo tarpu R. Karbauskis Seime žurnalistus antradienį tikino, kad klausimas dėl vaiko pinigų „nebus tas akmuo, ant kurio virstų visa koalicija“. Esą vis dar neapsisprendžiama dėl sumos, iki kurios numatomas vaiko pinigų augimas. Pasak jo, didinti pinigus dar daugiau, kaip to reikalauja potencialūs koalicijos partneriai, būtų per didelė finansinė našta valstybei.
„Tai yra tikriausiai finansine prasme vienintelė įmanoma (galimybė. – ELTA) valstybei, tai yra 70 eurų universalioji dalis ir 30 eurų papildoma dalis daugiavaikėms bei socialiai remtinoms šeimoms“, – sakė „valstiečių“ lyderis.
Savo ruožtu Lenkų rinkimų akcija yra pareiškusi, kad siekis likti prie R. Karbauskio minimos sumos vaiko pinigams nėra pakankamai ambicingas. Pasak Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderio Valdemaro Tomaševskio, jo vedama partija nuo ankstesnio reikalavimo neatsitraukia – bus siekiama vaiko priežiūros išmoką didinti iki 120 eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje2
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą1
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje3
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai5
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas sugriežtino reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos2
Seimas įpareigojo finansų įstaigas keistis informacija apie klientus – taip siekiama sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejų, geriau įgyvendinti sankcijas ir ribojamąsias priemones. ...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...