S. Skvernelis patikino, kad Lietuvos pozicija dėl Astravo atominės elektrinės nesikeičia – Astravo AE neturi pradėti funkcionuoti, Lietuva nepirks elektros energijos iš nesaugių elektrinių. Todėl Lietuva pateikė pasiūlymą Baltarusijai dėl Astravo AE konversijos į dujų elektrinę.

„Turime pasiūlytą alternatyvą ir laikomės griežtos pozicijos, kad iš nesaugių branduolinių objektų į Lietuvą negalėtų patekti elektros energija“, – sakė S. Skvernelis.

Žurnalistų paklaustas, ar Latvija nepakeis pozicijos ir nenuspręs, kaip Lietuva, uždrausti elektros importą iš nesaugių atominių elektrinių, A. K. Karinis aptakiai sakė, kad Baltijos šalių sprendimas galėtų būti vieningas, tačiau klausimas, kokie modeliai dėl tokio susitarimo egzistuoja pasaulyje.

Tai, ką Baltarusija sumanys pati daryti su savo jėgaine, bus baltarusių rankose.

„Būtų teisingas sprendimas, kad visos trys Baltijos šalys ir tinklų operatoriai susitartų, kokiomis sąlygomis, kada įsigyti ar neįsigyti, naudoti ar nenaudoti šios elektros. Aš gerai žinau, kad Lietuvos parlamentas priėmė įstatymą, uždraudžiantį įsigyti elektrą iš Astravo AE. Jūs esate kaimyninė šalis, turite jungtį. Tai faktas, ir mes tai priimame kaip faktą. Bet yra atviras klausimas, ar Baltijos rinka manytų bendrai, kad yra sąlygų, jog iš trečiųjų šalių galima įsigyti šią elektrą. Klausimas, kur tinklo operatoriai galėtų susitarti. Mes remiame variantą, kad būtų bendras Baltijos rinkos sprendimas“, – teigė Latvijos premjeras.

Tuo metu S. Skvernelio pasiūlymo Baltarusijai Astravo AE infrastruktūrą panaudoti dujinei elektrinei plėtoti kaimyninės šalies premjeras nebuvo linkęs komentuoti.

Saulius Skvernelis ir Arturas Krišjanis Karinis / Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Tai, ką Baltarusija sumanys pati daryti su savo jėgaine, bus baltarusių rankose. Viską norint įmanoma padaryti, o ar Baltarusija tai darys – tai kitas klausimas. Reikėtų kalbėti patiems baltarusiams“, – trumpai replikavo A. K. Karinis.

Latvijos premjero teigimu, kol kas atidėtas vieningas Baltijos šalių bandymas veikti elektros sistemų darbo „salos“ režimu įvyks, kai visų šalių operatoriai bus pasirengę sklandžiai jį įvykdyti, tačiau terminų neįvardijo.

„Visi, kartu su Estija, esame vienos nuomonės, kad sinchronizacija turi vykti ir įvyks 2025 metais. Iki to laiko mūsų sistemų operatoriai turi būti įsitikinę, kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos operatoriai užtikrins, kad sugebėsime dirbti izoliuotu režimu. Kada atlikti šį bandymą – politinis, inžinierių ir tinklo operatorių klausimas. Aš įsitikinęs, kad operatoriai galės susitarti. Mums svarbu, kad mes, visuomenė, nė nepastebėtume, kad toks patikrinimas įvyko, ir kad nekiltų jokių problemų. Tai tinklo operatorių klausimas – kada, kad viskas būtų gerai“, –kalbėjo A. K. Karinis.

S. Skvernelis taip pat pridūrė, kad sutarimo dėl galutinės bandymo datos nėra.

„2025 metais procesas turi būti baigtas. Techniniame lygmenyje mūsų operatoriai ras tą tinkamiausią laiką. Manėme, kad jis bus birželį, tačiau nesvarbu, kada tas patikrinimas įvyks, svarbu, kad sinchronizacijos procesas būtų baigtas 2025 metais“, – sakė Lietuvos premjeras.

A. K. Karinis taip pat sakė, kad Latvijai ir Lietuvai dar reikia išspręsti ir kelis kitus klausimus.

„Lietuva ir Latvija ne tik bendramintės. Mes esam draugai ir partneriai visose srityse. Glaudesnio bendradarbiavimo negalėtų ir būti. Ypač kalbant apie saugumą, Europos politikos įvairias sritis, transportą, „Rail Baltica“, energetiką. Mūsų interesai sutampa beveik visais klausimais.

Tačiau, kaip ir visada, geri draugai turi tokių reikalų, kur negali susitarti, bet mes turime ryžto išspręsti porą reikalų, kurie užtruko dešimtmečius – tai jūros sienos ratifikavimas, matau, kad galėsime išspręsti šį klausimą. Galbūt dar viena kita smulkmena, nenoriu detalizuoti“, – per spaudos konferenciją kalbėjo Latvijos premjeras.

A. K. Karinis penktadienį taip pat susitinka su prezidente Dalia Grybauskaite. Prezidentės patarėjas Nerijus Aleksiejūnas Eltai teigė, kad ypač svarbu su Latvijos premjeru suderinti pozicijas dėl projektų, svarbių energetiniam saugumui įtvirtinti, pirmiausia Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais, taip pat dėl Astravo AE.

Žingsnis yra labai nevykęs

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad ministro pirmininko S. Skvernelio pateiktas siūlymas yra skirtas ne pačiai Baltarusijai, o prezidento rinkimams.

„Aš manau, kad čia visiems labai aišku, kad tai skirta ne pačiai Baltarusijai, o vidaus politikai, prezidento rinkimams, siekiant parodyti, jog premjeras moka ir gali spręsti bei išpainioti sudėtingus rebusus, problemas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ sakė LSDP pirmininkas.

Anot G. Palucko, energetikos ekspertai išjuokia tokį premjero pasiūlymą, kadangi Baltarusijai iš to nėra visiškai jokios naudos, taip pat Europoje dar nėra buvę atvejų, kai atominė elektrinė būtų sėkmingai pertvarkyta į termofikacinę.

„Tiesiog neapsimoka nei ekonomiškai, nei politiškai“, – teigė pirmininkas.

G. Paluckas įsitikinęs, kad premjeras nėra naivus, Vyriausybė taip pat nėra naivi, tačiau jie laiko rinkėjus naiviais, tokius siūlymus teikdami per prezidentinę kampaniją.

ELTA primena, kad Baltijos šalių elektros sistema iki šiol veikia sinchroniniu režimu sovietiniame BRELL žiede ir yra valdoma iš Maskvos. Pernai birželį buvo pasirašytas politinis susitarimas tarp trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos (EK), kuriame numatyta, kad Baltijos elektros energetikos sistema iki 2025 metų sinchroniškai veiks su Europos tinklais.

Lietuvoje jau buvo atlikti bandymai, kuriais siekiama įvertinti pasirengimą dalyvauti pirminiame Baltijos šalių elektros energetikos sistemų darbo „salos“ režimu etape.

Birželio 8 d. planuotas visų Baltijos šalių elektros sistemų darbo „salos“ režimu bandymas buvo atidėtas Estijos ir Latvijos iniciatyva. Šiuo metu vyksta diskusijos dėl alternatyvaus bandymų laiko.

Taip pat Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Latviai prie tokio draudimo prisijungti kol kas nenori.

Ketvirtadienį Vyriausybė pranešė, kad premjeras laišku kreipėsi į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoj Astravo atominės elektrinės (AE) plėtoti modernią dujinę elektrinę. Prezidentė Dalia Grybauskaitė anksčiau apie tokį siūlymą sakė, kad Lietuvos tikslas yra uždaryta Astravo AE, o mėginimas prekiauti žmonių saugumu, kaip įvardijo prezidentė, yra nepateisinamas. Energetikos eksperto Arvydo Sekmoko teigimu, Baltarusijai pateiktas pasiūlymas gali būti siejamas su artėjančiais prezidento rinkimais. Pasak jo, prezidento rinkimams neabejotinai bus iškeltas iššūkis „Pirkim pigią elektrą ir visiems bus pigiau“. Būtent šią mintį, jo nuomone, ir norėjo pabrėžti prezidentė, apie S. Skvernelio pateiktą planą Baltarusijai sakydama, kad negalima prekiauti žmonių saugumu.