- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) antradienį gynė Varšuvos sprendimą blokuot Europos Sąjungos biudžetą, sakydamas, kad siūlomas lėšų skyrimo susiejimas su teisės viršenybės principu nėra numatytas ES sutartyje ir gali būti diskriminuojantis.
„Negali būti įvesti jokie elementai, kurie neįrašyti ES sutartyje. Negali būti jokių vertinimų, kurie nesiremia ES sutartimi“, – spaudos konferencijoje sakė Lenkijos vadovas.
„Mes nesutinkame su diktatu. (...) Visos valstybės turi turėti lygų statusą, turime kalbėti apie aiškius kriterijus, pagal kurios valstybės bus vertinamos“, – pridūrė jis.
Vengrija ir Lenkija pirmadienį užblokavo ES 2021–2027 metų trilijono eurų biudžeto ir 750 mlrd. eurų finansinių priemonių dėl pandemijos paketo patvirtinimą, įstumdamos bloką į politinę krizę.
Visos valstybės turi turėti lygų statusą, turime kalbėti apie aiškius kriterijus, pagal kurios valstybės bus vertinamos.
Varšuva ir Budapeštas nepritaria nuostatai, kad lėšų mokėjimas turi būti susietas su įpareigojimu valstybėms narėms laikytis teisinės valstybės ir demokratijos principų.
Biudžeto ir atsigavimo paketo vetavimas sukėlė pasipiktinimą Briuselyje.
A. Dudos teigimu, toks lėšų susiejimas pažeidžia ne tik Lenkijos interesus.
„Manome, kad tai yra ne tik Lenkijos interesas, tai pažeidžia interesus ir kitų Europos šalių. Tai veda prie padėties, kuri potencialiai gali sukelti sukelti hegemoniją tarp stipresnių ES valstybių silpnesniųjų atžvilgiu“, – komentavo jis.
„Principai turi būti vienodi visiems. Negali būti formuluojami tokiu būdu, kad duotų erdvę tokiems veiksmams, kuriais būtų pažeidžiamas suverenumas ar garbė kitos šalies“, – pridūrė Lenkijos vadovas.
Tuo tarpu G. Nausėda tikino, kad Europos Sąjungos šalys turi sėsti prie derybų stalo ir drauge ieškoti išeities iš esamos padėties.
„Mes kalbame apie tai, kad teisės viršenybės principas jokiu būdu nėra nukreiptas prieš Vengriją, Lenkiją ar kažkokią konkrečią valstybę. Jis galioja visoms ES valstybėms – ir didžiausioms, ir mažiausioms, jis gali būti pažeistas bet kurioje iš valstybių. Todėl aš labai kviesčiau dar kartą grįžti prie derybų stalo, kad būtų išspręsti visi likę nesutarimai“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
„Priešingu atveju nukentėsime visi. Šis dokumentas, kuris buvo patvirtintas, naudingas visiems – ir Lenkijai, ir Lietuvai“ – sakė G. Nausėda.
Lietuvos vadovo teigimu, „dialogu galima pasiekti daugiau nei rankų laužymu“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...