- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva, kaip ir visas pasaulis, pirmąkart mini Tarptautinę elektronikos atliekų dieną. Kiek sukaupiame elektronikos atliekų?
Spalio 13 dieną pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje, pirmąkart minima Tarptautinė elektronikos atliekų diena, skirta kuo plačiau informuoti visuomenę apie elektroninės įrangos atliekų tvarkymo, jų surinkimo ir perdirbimo problemas. Kiek kasmet elektroninės įrangos atliekų susidaro ir yra sutvarkoma visame pasaulyje bei Lietuvoje?
Skaičiuojama, kad vien per 2018 metus pasaulio šalių gyventojai sukurs 50 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Pusę visų susidariusių atliekų sudarys tokie asmeniniai įrenginiai, kaip nešiojamieji ir planšetiniai kompiuteriai, ekranai, televizoriai ir išmanieji telefonai. Likusią dalį atliekų sudarys stambesni buitiniai prietaisai, šildymo ir vėsinimo įrenginiai, skelbia pirmąkart organizuojamos Tarptautinės elektronikos atliekų dienos iniciatorė, tarptautinė asociacija „WEEE Forum“ (angl. European association of electrical and electronic waste take back systems).
Skaičiuojama, kad vien per 2018 metus pasaulio šalių gyventojai sukurs 50 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų.
Kasmet pasaulyje perdirbama tik penktadalis (20 proc.) elektros ir elektroninės įrangos atliekų, tai reiškia, kad 40 mln. tonų atliekų patenka į sąvartynus, sudeginamos arba neteisėtai parduodamos ir netinkamai apdorojamos, nors 66 proc. pasaulio gyventojų dėl šalyse galiojančių teisės aktų turi galimybių tinkamai sutvarkyti atliekas. Dėl tokio didelio kiekio nesutvarkytų atliekų prarandamos žaliavos, kurios galėtų būti panaudotos kitų gaminių gamyboje. Dėl neteisėtų atliekų vežimo į besivystančias šalis kyla rimtų sveikatos, aplinkosaugos ir socialinių problemų.
Net Europos Sąjungoje (ES), kuri pirmauja pasaulyje pagal elektros ir elektroninės įrangos atliekų perdirbimą, tik 35 proc. visų atliekų pašalinta per oficialias, tarptautinius reikalavimus atitinkančias atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemas. „WEEE Forum“ teigimu, visuomenei vis dar per mažai pateikiama informacijos apie atliekų tvarkymo svarbą ir tai yra viena iš priežasčių, stabdančių žiedinės ekonomikos kūrimą ES šalyse.
„Lietuva taip pat dalyvauja žiedinės ekonomikos, kuria siekiama kuo taupiau naudoti turimus ir senkančius gamtos išteklius bei išmesti kuo mažiau atliekų, kūrime. Kai visuomenė panaudoja kuo daugiau gaminių pakartotinai ir perdirba kuo daugiau atliekų, taupomi ištekliai, kuriamos naujos darbo vietos, saugoma aplinka ir žmonių sveikata“, – sako Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.
Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų sutvarkymą numato ES direktyva. Šiais metais mūsų šalyje privaloma surinkti ir perdirbti 55 proc. visos vidaus rinkai pateiktos buitinės elektros ir elektroninės įrangos. 2016 metais finansuojant gamintojams ir importuotojams Lietuvoje buvo tinkamai sutvarkyta apie 9,8 tūkst. tonų elektronikos atliekų – apie 3,6 tūkst. tonų mažiau nei nustatyta Vyriausybės užduotyse. Tokią situaciją lėmė Aplinkos ministerijos nustatytų užduočių nevykdymas.
Bus minima ir Lietuvoje
Tarptautinę elektronikos atliekų dieną skirtingose pasaulio valstybėse vyks įvairios informacinės kampanijos, renginiai, konferencijos ir pan. Jų metu bus siekiama kuo plačiau informuoti visus visuomenės narius apie elektroninės įrangos atliekų tvarkymo, jų surinkimo ir perdirbimo problemas, žiedinę ekonomiką.
Tarptautinė elektronikos atliekų diena bus minima ir Lietuvoje. Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija (EGIO) rengia šios dienos minėjimą Lietuvos švietimo įstaigose.
„Mokyklose vyks paskaitos apie elektronikos atliekų rūšiavimą ir perdirbimą, skiriant ypatingą dėmesį informacijos sklaidai apie pakartotinį įrangos naudojimą. Vilniaus Abraomo Kulviečio gimnazijos moksleiviai šią dieną paminės ypatingai: čia vyks pažintinė paskaita apie elektronikos atliekų rūšiavimą ir tinkamą tvarkymą, moksleiviai taip pat rungsis dėl daugiausiai atliekų surinkusios klasės vardo ir prizų“, – sako EGIO vadovė Veronika Masalienė.
EGIO ragina Tarptautinę elektronikos atliekų dieną kiekvieną Lietuvos gyventoją pasirūpinti namuose užsigulėjusiomis atliekomis ir primena, kad atliekų negalima šalinti į buitinių šiukšlių konteinerius. Į sąvartynus patekusios elektronikos atliekos dėl jose esančių pavojingų medžiagų gali pridaryti žalos aplinkai. Perdirbant šias atliekas gaunamos antrinės žaliavos, kurios ne tik neužteršia aplinkos, bet ir leidžia sumažinti įvairių naujų gaminių savikainą.
Lietuvos gyventojai nenaudojamą smulkią buitinę elektros ir elektroninę įrangą gali priduoti visose didžiausių mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse, pardavėjų prekybos vietose, gamintojų ir importuotojų įrengtose specialiose atliekų surinkimo vietose, taip pat savivaldybių įsteigtose didelių gabaritų atliekų aikštelėse. Stambesnei senai įrangai, pavyzdžiui, šaldytuvui, elektrinei viryklei ar skalbimo mašinai, į namus galima išsikviesti atliekų tvarkytoją. Daugiau informacijos apie atliekas, jų pridavimo vietas ir sąlygas galima rasti interneto svetainėje www.atliekos.lt.
Briuselyje įsikūrusi ir nuo 2002 metų veikianti pelno nesiekianti asociacija „WEEE Forum“ vienija 36 elektros ir elektroninės įrangos gamintojus. Daugiau nei 1 tūkst. narių vienijanti EGIO tarptautinės asociacijos nare yra nuo 2013 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“3
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?1
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą6
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...