Quantcast

Lietuvos bankas: ekonomika patiria karo, infliacijos ir netvaraus būsto rinkos augimo rizikas

Lietuvos finansų sistema sėkmingai atlaikė pandemiją ir iš esmės yra atspari Rusijos karo prieš Ukrainą padarinių ir užsitęsusios didelės infliacijos bei galimo palūkanų normų padidėjimo rizikoms, skelbia Lietuvos bankas (LB).

Jo valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teigimu, vis dėlto neramu dėl kaistančios būsto rinkos – toliau auga nekilnojamojo turto (NT) kainos, tad daugėja būsto pervertinimo ir netvaraus augimo požymių. LB įžvalgas banko vadovas pirmadienį pristatė naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje.

Anot G. Šimkaus, Lietuvos finansų sistemai šiuo metu kyla trys sisteminės rizikos: karas Ukrainoje ir jo ekonominiai padariniai, būsto kainų augimas bei rinkos perkaitimas, taip pat užsitęsusi infliacija ir galimas palūkanų padidėjimas.

Visų pirma, jo teigimu, dėl karo Ukrainoje lėtės Lietuvos ekonomikos augimas, prastės dalies įmonių finansinė būklė.

„Rusijos karas prieš Ukrainą reikšmingai pakeitė geopolitinę aplinką, ekonominės raidos perspektyvas ir sukėlė papildomų naujų rizikų Lietuvos ir visos Europos bei pasaulio finansų sistemoms“, – sakė G. Šimkus.

Pernai, anot jo, Lietuvos eksportas į Rusiją 2021 m. sudarė apie dešimtadalį viso eksporto, o į Ukrainą ir Baltarusiją bendrai – 7 proc. Po vasario 24 d., pastebi G. Šimkus, statistika reikšmingai kito. Tai turi neigiamos įtakos ir Lietuvos ekonomikos raidai, pažymėjo LB vadovas.

Rusijos karas prieš Ukrainą reikšmingai pakeitė geopolitinę aplinką, ekonominės raidos perspektyvas ir sukėlė papildomų naujų rizikų Lietuvos ir visos Europos bei pasaulio finansų sistemoms.

„Matome reikšmingą eksporto į karo paveiktas šalis susitraukimą. O tai prisideda ir prie lėtesnio Lietuvos ekonomikos augimo, gali sukelti sunkumus daliai įmonių, dirbusių tose rinkose arba iš ten gavusioms medžiagas, detales ir pan.“, – žurnalistams dėstė G. Šimkus, toliau tęsęs, jog dėl karo apskritai sutriko žaliavų, maisto tiekimas iš šių šalių, ženkliai augo jų kainos – tiek tiekiamų Rusijos, tiek kitų šalių.

„Visa tai didina įmonių produkcijos savikainą. Sparčiai augančios energijos ir žaliavų kaina paveiks ne tik su Rusija, Ukraina ir Baltarusija prekiavusias įmones, bet ir ekonomiką plačiąja prasme“, – teigė LB valdybos pirmininkas.

LB konstatuoja, kad sutrikus ryšiams su šiomis šalimis, daliai įmonių gali kilti sunkumų grąžinant paskolas, kas galimai lemtų bankų nuostolius ir neigiamai veiktų bendrą ekonomikos raidą. Pasak G. Šimkaus, jau nuo kovo stebima, kad gamybos, transporto energijos tiekimo ir statybos veiklą vykdančių įmonių paskolos už maždaug 200 mln. eurų bankų vertintos kaip padidėjusios rizikos.

Vis tik, LB vertinimu, šalies bankai pajėgūs atlaikyti daug didesnius sukrėtimus. Net ir pagal itin nepalankųjį scenarijų, jei Lietuvos BVP 2022 m. sumažėtų 6,5 proc., bankai su didele atsarga viršytų kapitalo reikalavimus ir atlaikytų net daugiau nei 40 proc. indėlių sumažėjimą.

„Tiek gyventojų, tiek verslo, tiek pačios bankų sistemos padėtis dar ir prieš karą buvo itin gera. O tai didina šių rinkos, ekonomikos dalyvių atsparumą“, – kalbėjo LB valdybos pirmininkas.

„Pačiu nepalankiausiu scenarijumi, pagal kurį šiemet Lietuvos ekonomika kristų 6,5 proc. (ne lėčiau augtų, bet sumažėtų, o kitais metais kristų dar procentu), net ir tuo atveju bankų sistema turi pakankamai kapitalo, kad atremtų šį iššūkį“, – pridūrė jis.

Vertindamas infliacijos riziką, bankas pažymi, jog prognozuojant palūkanų normų didėjimą, pažeidžiamiausi namų ūkiai ir įmonės galėtų susidurti su paskolų įmokų mokėjimo problemomis, jei didelė infliacija užsitęstų, o palūkanos pakiltų. Pasak G. Šimkaus, infliacijai užsitęsus, tikėtina, kad mažės gyventojų vartojimas, labiausiai pažeidžiamiems asmenims gali būti sunku grąžinti paskolas.

„Dėl to užsitęsusi infliacija turi neigiamą įtaką namų ūkių rizikingumui ir finansiniam stabilumui, mažina jų galimybes tiek grąžinti turimus įsiskolinimus, taip pat ir skolintis“, – sako G. Šimkus, pridūręs, kad auga ir įmonių sąnaudos, tad mažėja verslo pelningumas.

Tačiau rizikas švelnina per pandemiją sukauptos reikšmingos gyventojų santaupos ir įmonių bei bankų kapitalo atsargos, o ilguoju laikotarpiu infliaciją slopins ir NT rinką vėsins didesnės palūkanų normos, prognozuoja LB.

„Neigiamą poveikį iki šiol mažino tai, kad gyventojų finansinė padėtis ne vienerius metus iš eilės buvo vis gerėjanti. Perkamoji galia ilgus metus augo – pavyzdžiui, ilgą laiką darbo užmokestis augo kur kas sparčiau nei infliacija. Atsigavę po praėjusios finansų krizės sparčiau už kainas pradėjo augti dar 2013 m. Taigi buvo beveik dešimtmetis, kai perkamoji galia didėjo“, – pastebėjo LB valdybos pirmininkas.

Kartu Finansinio stabilumo apžvalgoje pastebimos rizikos dėl galimo būsto rinkos perkaitimo, esą per pandemiją sparčiai augusios būsto kainos ima atitrūkti nuo pamatinių veiksnių, daugėja netvarios NT rinkos plėtros požymių. Auga ir rizika, kad NT kainos gali kristi, dėl ko išaugs nuostoliai.

Pasak G. Šimkaus, 2021 m. pabaigoje būstas brango bent 20 proc., o naujausiais duomenimis, kainos kyla ir toliau ir pasiekė aukščiausią tempą nuo 2007 m.

„Jei praėjusių metų pradžioje kalbėjome apie stebimus ženklus, kad būsto rinka rodo kaitimą, tai galime dabar iš tikrųjų ir pasakyti, kad taip ir vyksta“, – teigė G. Šimkus.

LB skaičiavimais, būsto kainų augimas šiuo metu ekonomikos, pajamų, gyventojų skaičiaus augimą viršija apie 9 proc., o brangimą labiausiai remia paklausos ir pasiūlos disbalansas rinkoje. LB teigimu, būsto paklausa reikšmingai išaugo per pandemiją, tačiau naujo būsto pasiūla ne tik nedidėjo, bet pastaruoju metu krito. Ją dar labiau riboti gali dėl pabrangusių žaliavų padidėjusios statybos kainos ir galimybės gauti statybos leidimus, vertina LB.

„Jei kainų augimas išliktų ateityje, gali būti, kad rinkoje pradės formuotis ir didesni disbalansai, būstas taptų sunkiau įperkamas“, – argumentavo LB valdybos pirmininkas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių