- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankas (LB), vertindamas kitų metų biudžeto projektą, išskiria keturias rizikas, kurias, jo teigimu, svarbu įvertinti.
LB valdybos narys Gediminas Šimkus pirmadienį Seimo Audito komiteto posėdyje sakė, kad 2021 metų valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu visa numatyta dotacijų iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonės (RFF) suma nebus gauta, o išlaidos, susijusios su ateities DNR ekonomikos plano įgyvendinimu, bus patirtos.
„Biudžeto projektuose numatoma, kad 2021 metais išlaidos naujų ateities ekonomikos DNR plano veiksmų įgyvendinimui sudarys 1,6 mlrd. eurų. Iš jų pusė finansuojama RFF lėšomis, bet girdime, kad yra politinis disputas, kuris tą valstybės paramos klausimą padaro keblesnį iš ES pusės“, – sakė G. Šimkus.
„Kita vertus, tiek RFF, tiek dotacijų sumos, teksiančios atskiroms šalims, nėra patvirtintos. Yra rizika, kad ateities ekonomikos DNR plano projektai neatitiks RFF vertinimo kriterijų, todėl planuojama lėšų suma nebūtų gauta. Negavus planuoto finansavimo iš RFF, ateities ekonomikos DNR plano projektai turėtų būti finansuojami iš kitų projektų“, – pridūrė jis.
Pasak jo, minėta rizika mažėtų, jei biudžeto projekte būtų įtvirtinta nuostata, kad projektai, kuriuos numatoma finansuoti RFF lėšomis, galėtų būti pradėti įgyvendinti tik gavus jų finansavimo iš RFF patvirtinimą. Tiesa, tokiu atveju, ateities ekonomikos DNR planas tokia apimtimi, kokia planuota, nebūtų įgyvendintas.
Pasak jo, kita rizika yra susijusi su atidėtų mokesčių gražinimu.
„Projektuose numatyta, kad apie ketvirtadalis susidariusios mokestinės skolos nebus gauta iš viso, likusi suma bus grąžinta per 1–3 metus. Mokesčių mokėtojai turi galimybę paprašyti pirmą įmoką nukelti vieniems metams. Atsižvelgdami į dabartinę pandeminę situaciją, jos suintensyvėjimą, esame tos nuomonės, kad nemažai įmonių gali norėti pasinaudoti šia galimybe, todėl reikšmingesnė dalis atidėtų mokesčių grąžinimo būtų gauta tik 2022 metais“, – sakė G. Šimkus.
Anot G. Šimkaus, taip pat yra rizika, kad valdžios sektoriaus išlaidos gali būti didesnės nei planuojama dėl didesnių nei numatyta pandemijai ir jos pasekmėms suvaldyti reikalingų išlaidų.
„Daugelis kovai su COVID–19 ir jos padariniams patvirtintų priemonių baigia galioti iki 2021 metų pradžios. Vis dėlto tęsiantis situacijai, kokia yra dabar, tam tikros priemonės galios, o lėšos bus reikalingos ir 2021 metais. Kaip rodo projektuose pateikti skaičiavimai, suplanuotos lėšos šioms reikmėms yra gerokai mažesnės nei išlaidos, patirtos 2020 metais“, – nurodė G. Šimkus.
Jo teigimu, taip pat yra rizika dėl skolintų lėšų panaudojimo efektyvumo, ypač susijusių su ateities ekonomikos DNR planu.
„Nors pasirinktos ilgalaikių investicijų kryptys yra iš esmės teisingos, tačiau svarbu užtikrinti, kad projektų turinys atitinka strategines kryptis, kurioms jie yra priskiriami. Neefektyvaus lėšų panaudojimo rizika sumažėtų, jei dauguma ateities ekonomikos DNR plano projektų būtų įgyvendinami tik EK patvirtinus RFF planą“, – sakė G. Šimkus.
Valstybės biudžete kitąmet planuojama surinkti 11,384 mlrd. eurų pajamų, asignavimai sieks 15,49 mlrd. eurų. Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4,1 mlrd. eurų.
Savivaldybių biudžetų pajamos augs 276 mln. eurų, iki 3,55 mlrd. eurų. Savivaldybės galės turėti biudžetų deficitus, neviršijančius 1,5 proc.
Socialinei apsaugai išlaidos sieks 7,33 mlrd. eurų, ekonomikai – 3,5 mlrd. eurų, švietimui – 3 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,73 mlrd. eurų.
Antradienį valstybės biudžeto projektas bus pirmą kartą svarstomas Seimo posėdyje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas ketina įteisinti skolų mokėjimo atostogas, mažesnes jų išskaitas
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Užimtumo įstatymo pataisų, kurios sumažins išskaitas iš skolininkų atlyginimo – tikimasi, kad tai juos paskatins įsilieti į darbo rinką. ...
-
Seimas tvirtins įstatymą, skirtą skatinti valstybės ir vietinės gynybos pramonės ryšius
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo, kuriuo nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus būtų įtraukiamos Lietuvos įmonės bei tokiems sandoriams nebūtų taikomi viešųjų pirkimų reikalavi...
-
Viceministras: sutarimo dėl gynybos finansavimo šaltinių reikia šioje Seimo sesijoje
Konkrečius sprendimus dėl papildomų lėšų šaltinių gynybai Seime reikėtų priimti dar pavasario sesijoje, kad mokesčių pakeitimai įsigaliotų po pusmečio – nuo kitų metų sausio, sako finansų viceministras Darius Sadeckas. ...
-
EK Lietuvos ekonomikos augimo prognozę mažina iki 2 proc.1
Europos Komisija (EK) mažina šių Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2 proc., trečiadienį pranešė Komisijos atstovybė Lietuvoje. ...
-
VPT: rastas neatitikimas tarp Nacionalinio stadiono statybai pasiskolintų ir išleistų lėšų3
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nustatė, kad Nacionalinio stadiono statybai nuo 2021 metų iš komercinių bankų galėjo būti pasiskolinta apie 120 mln. eurų, tačiau ši suma gali neatitikti atliktų darbų kainos, trečiadienį skelbi...
-
BFK – už didelių grupių informacijos perdavimą dėl 15 proc. pelno mokesčio
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį bendru sutarimu pritarė daliniam Europos Sąjungos (ES) direktyvos, kuria didelės tarptautinių įmonių grupės turės mokėti minimalų 15 proc. pelno mokestį, perkėlimui į nacionalinę teisę. ...
-
Praneša apie prasidedančius tvarkymo darbus magistralėje ties Kaunu4
„Via Lietuva“ tęsia svarbiausius kelių infrastuktūros tvarkymo darbus automagistralėje ties Kaunu: pradedama tilto per Kruną rekonstrukcija, atnaujinami Sargėnų viaduko kapitalinio remonto darbai bei tęsiama A. Meškinio tilto per Ner...
-
K. Navickas siūlo pataisas, kaip geriau kontroliuoti augalų apsaugos priemones
Institucijos neturi įgaliojimų kontroliuoti, ar Lietuvoje naudojamos augalų apsaugos priemonės yra falsifikuotos arba patenka į šalį neteisėtai, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Todėl jis siūlo įstatymu suteikti įgaliojimus Va...
-
Vilniaus savivaldybė apie Nacionalinį stadioną: infrastruktūros planavimas – baigiamojoje stadijoje3
Vilniaus miesto tarybai trečiadienį planuojant svarstyti pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvadas pakoreguotą Daugiafunkcio komplekso projektą, miesto savivaldybės projektų vadovė Lina Melianienė teigia, kad savivaldybės planai d...
-
Lietuva ir NASA pasirašė susitarimą dėl kosmoso tyrinėjimų2
Lietuva pasirašė JAV Valstybės departamento ir kosmoso agentūros (NASA) inicijuotą „Artemis“ susitarimą, kuriuo įtvirtinami praktiniai saugaus ir tvaraus kosmoso tyrinėjimo principai. ...