- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kredito unijų sektorius per šių metų pirmąjį ketvirtį uždirbo 2,3 mln. eurų grynąjį pelną, t. y. 0,6 mln. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tą lėmė toliau didėjęs paskolų portfelis, augusios grynosios palūkanų ir paslaugų bei komisinių pajamos.
„Kredito unijos pradėjo aktyviau skolinti juridiniams asmenims, jiems suteiktos paskolos augo sparčiau nei gyventojams. Pirmojo ketvirčio kredito unijų sistemos veiklos rezultatai nuteikia optimistiškai, tačiau dėl padėties neapibrėžtumo, susijusio su COVID-19 pandemijos poveikiu ekonomikai, kredito unijos ir toliau turėtų stiprinti kapitalo bazę“, – sako Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
Augantis kreditavimas palankiai veikė sektoriaus veiklos rezultatą – kredito unijos uždirbo 16,5 proc. daugiau grynųjų palūkanų pajamų ir 27,3 proc. daugiau grynųjų paslaugų bei komisinių pajamų, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Kaip paprastai, didžiausią kredito unijų pajamų dalį (82,7 proc.) sudarė palūkanų pajamos.
2021 m. pirmąjį ketvirtį kredito unijos iš viso uždirbo 2,3 mln. eurų pelną: 52 kredito unijos uždirbo 2,4 mln. eurų pelną, o 8 – patyrė 0,1 mln. eurų nuostolį. Veiklos rezultatui įtakos turėjo vertės sumažėjimo išlaidų atkūrimas, sudaręs –0,6 mln. eurų (prieš metus buvo – 0,2 mln. eurų).
Dėl padidėjusio pajinio kapitalo ir toliau augančių terminuotųjų indėlių kredito unijų turtas išaugo 1,1 proc. ir sudarė 975,4 mln. eurų, arba 2,5 proc. bankų sektoriaus turto (prieš metus – 2,6 proc.).
Kredito unijų priimti indėliai nuo metų pradžios išaugo 2,5 mln. eurų (0,3 proc.) ir sudarė 846,3 mln. eurų. Terminuotieji indėliai, sudarantys beveik 70 proc. visų indėlių, padidėjo 18,1 mln. eurų, o neterminuotųjų indėlių sumažėjo 15,6 mln. eurų.
Didžiausią indėlių portfelio dalį (93,8 proc.) sudarė gyventojų indėliai. Lietuvos banko duomenimis, nuo metų pradžios palūkanų normas už 12 mėn. trukmės terminuotuosius indėlius eurais padidino 16 kredito unijų, o vidutinė palūkanų norma už šiuos indėlius sudarė 1,1 proc.
Reikšmingiausią kredito unijų turto dalį (70,8 proc.) ir toliau sudarė suteiktos paskolos. Nuo metų pradžios jų grynoji vertė padidėjo 25,2 mln. eurų, arba 3,8 proc. Pirmojo ketvirčio pabaigoje kredito unijos savo nariams buvo suteikusios 690,2 mln. eurų paskolų. Skolinimas gyventojams išaugo beveik 15 mln. eurų (2,8 proc.) – iki 544,8 mln. eurų, įmonėms – 10,2 mln. eurų (7,6 proc.) – iki 145,3 mln. eurų.
Kredito unijų paskolų portfelio struktūra beveik nepakito – gyventojams suteiktos paskolos sudarė 78,9 proc. paskolų portfelio. Daugiausia augo būsto paskolos (13,2 mln. eurų), o šių paskolų dalis sudarė daugiau kaip 40 proc. viso paskolų portfelio.
Per šių metų pirmąjį ketvirtį kredito unijų specialieji atidėjiniai paskoloms sumažėjo 1,5 mln. eurų ir 2021 m. balandžio 1 d. sudarė 5,8 mln. eurų, o specialiųjų atidėjinių ir paskolų santykis sumažėjo nuo 1,1 iki 0,8 proc. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo sumažėję vienos kredito unijos specialieji atidėjiniai. Eliminavus šią įtaką, specialiųjų atidėjinių sumažėjimas sudarytų 0,5 mln. eurų.
Apžvelgiamu laikotarpiu ilgiau kaip 60 d. vėluojamų grąžinti paskolų apimtis padidėjo nuo 2,7 iki 3 proc., taip pat išaugo neveiksnių paskolų dalis – iki 9 proc. paskolų portfelio (praėjusį ketvirtį sudarė 8,8 proc.). Per šių metų pirmąjį ketvirtį 33 kredito unijų paskolų portfeliuose daugėjo paskolų, kurių skolinius įsipareigojimus vėluojama vykdyti ilgiau negu 60 d. iš eilės, todėl ateityje šios kredito unijos gali patirti su paskolų vertės sumažėjimu susijusių išlaidų, o tai gali neigiamai paveikti jų veiklos rezultatą ir kapitalą. Tikėtina, kad spartesnį paskolų kokybės rodiklių blogėjimą amortizavo laikinos valstybės pagalbos šalies ūkiui priemonės, tačiau ir toliau vienas aktualiausių klausimų yra tinkama paskolų kokybės kontrolė ir kredito rizikos valdymas.
Pajinis kapitalas padidėjo 1,5 mln. eurų (2,7 proc.) – iki 58 mln. eurų. Tai sietina su didėjančiu kapitalo poreikiu augant kredito unijų skolinimo apimčiai ir kredito unijų, persitvarkančių į specializuotus bankus, pajinio kapitalo didėjimu. Tvarūs pajai, kuriais gali būti dengiami kredito unijos patirti nuostoliai, padidėjo iki 56,3 mln. eurų, o jų dalis pajiniame kapitale – 0,4 proc. p. ir sudarė 97,1 proc. Kitą pajinio kapitalo dalį sudarantys netvarūs papildomi pajai sudarė 1,7 mln. Eur. Nuo 2018 m. sausio 1 d. netvarūs pajai neįtraukiami į kredito unijos perskaičiuotą kapitalą, naudojamą apskaičiuojant su kapitalu susijusius veiklos riziką ribojančius normatyvus.
Šiuo metu Lietuvoje veikia trys kredito unijų grupės – Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) grupė, vienijanti 45 kredito unijas, Jungtinės centrinės kredito unijos (JCKU) grupė, vienijanti 11 kredito unijų, ir 4 persitvarkančios į specializuotus bankus kredito unijos – iš viso 60 kredito unijų, vienijančių beveik 165 tūkst. narių. Be pagrindinės buveinės, kredito unijos paslaugas teikė 56 struktūriniuose padaliniuose. 2021 m. pirmąjį ketvirtį 1 persitvarkanti kredito unija kreipėsi į Lietuvos banką dėl specializuoto banko licencijos gavimo.
Visos – ir centrinės, ir atskiros – kredito unijos vykdė visus veiklos riziką ribojančius reikalavimus. Be finansinių paslaugų teikimo savo narėms, centrinės kredito unijos stebėjo ir tikrino jų prisiimamą riziką, pagal poreikį palaikė jų likvidumą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė sutinka leisti savivaldybėms apmokestinti laivų švartavimąsi ir stovėjimą
Vyriausybė sutinka, kad savivaldybėms, esančioms greta vidaus vandens telkinių arba turinčioms jų savo teritorijoje, būtų leista nustatyti vietines rinkliavas už galimybę vandens transporto priemonėms švartuotis ar stovėti, kai laivas i&scar...
-
Vyriausybė – už galimybę LB ir finansų įstaigoms taikiai susitarti dar prieš teismą
Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, kurios leistų finansų sektoriaus rinkos dalyviams ir Lietuvos bankui (LB) sudaryti administracinį susitarimą dar prieš teisminį ginčą. ...
-
Seime – siūlymai vėl liberalizuoti būsto įsigijimo regionuose tvarką
Seime likus paskutiniam balsavimui dėl subsidijų įsigyti būstą regionuose norinčioms jaunoms šeimoms skyrimo tvarkos sugriežtinimo, keturi konservatoriai siūlo ir toliau paramos dydį sieti su šeimoje esančių vaikų skaičiumi bei nusta...
-
Žiniasklaida: Kinijos valstybės kontroliuojama korporacija – stambi I. Vėgėlės šeimos verslo tiekėja6
Kinijos valstybės kontroliuojama korporacija „Gree“ – stambi kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojamos grupės „Vilpra“ tiekėja, rodo tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ su partneri...
-
Vyriausybė – už įpareigojimą kasmet tikrinti dirbančių su vaikais teistumą
Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui įpareigoti darbdavius kasmet tikrinti, ar su vaikais dirbantieji nėra teisti už seksualinius nusikaltimus, o to nepadarius – skirti baudas. ...
-
Lietuvių kalbos dirbtinio intelekto sprendimų kūrimui – per 12 mln. eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė daugiau nei 12 mln. eurų lietuvių kalbos dirbtinio intelekto (DI) sprendimų kūrimui. ...
-
K. Navickas: ES ūkininkai turi ne konkuruoti, o bendradarbiauti
Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, nuo įstojimo į Europos Sąjungą (ES) Lietuvos žemės ūkio sektorius užaugo 3,8 proc., tačiau darbuotojų užimtumas kaime nukrito 67 proc. Tai, anot K. Navicko, yra natūralus procesas didėjant tvari...
-
A. Bilotaitė: įsigaliojus SDK, automobilių prekiautojai sumokėjo dukart daugiau mokesčių
Automobilių prekiautojai pernai valstybei sumokėjo beveik 500 mln. eurų mokesčių – dukart daugiau nei prieš įsigaliojant Transporto priemonių savininkų apskaitos sistemai ir reikalavimui kiekvienai transporto priemonei turėti unikalų sav...
-
Seime stringa siekis leisti VMI nurašyti lėšas nuo skolininkų sąskaitų
Seimo opozicija stabdo valdančiųjų norą leisti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) automatiškai nurašyti nuo skolininkų – gyventojų ir verslo – sąskaitų jose esančias lėšas ir jomis padengti laiku nesumokėtus ...
-
Registrų centras: NT sandorių šiemet 13 proc. mažiau nei pernai
Pirmieji keturi šių metų mėnesiai pagal įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičių atsilieka nuo praėjusių metų – reikšmingesnių pokyčių neįnešė ir balandis, trečiadienį pranešė Registrų centras...