- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad augančios maisto produktų kainos Lietuvoje buvo naudingos visai maisto gamybos grandinei – nuo žaliavų gamintojų iki pardavėjų.
„Darbinė hipotezė yra tokia, kad Lietuvoje kainos augo ne tik dėl pasiūlos pusės problemų – žaliavų ir energijos kainų šoko – bet ir dėl stiprios paklausos. O būtent stiprios paklausos aplinkybės leido perkelti kainų padidėjimą į galutines prekių ir paslaugų kainas daugelyje gamybos grandžių“, – žurnalistams penktadienį sakė Gediminas Šimkus.
„Šioje situacijoje naudą turėjo visa gamybos grandinė – pradedant maisto produktų žaliavų gamintojais, tarpinių maisto produktų gamintojais bei pardavėjais“, – sakė centrinio banko valdybos pirmininkas.
Pasak jo, Lietuvoje maisto kainų augimas yra „labai skaudus“, bet ir euro zonoje jos auga įspūdingu tempu.
Lietuvos bankas mato, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs, nors ir lėčiau.
G. Šimkaus teigimu, vasario 13 dieną LB ketina pristatyti maisto produktų kainų augimo priežasčių analizę.
Komentuodamas šių metų Lietuvos ūkio augumo prognozes, jis sakė, kad ekonomika turėtų augti, nors ir lėčiau.
„Lietuvoje daug kalbama apie augimo sulėtėjimą, kas yra skirtumas nuo techninės recesijos, ir apie recesiją, kažkas sako krizė bus arba nebus. Man tai yra labai daug gąsdinimosi. Lietuvos bankas mato, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs, nors ir lėčiau“, – sakė G. Šimkus.
„Techninė recesija tikrai galima, bet kas tai yra – techniškai apibrėžiamas du ketvirčius iš eilės vykstantis ketvirtinis ekonomikos susitraukimas“, – teigė LB vadovas.
G. Šimkus, be kita ko, mano, kad infliacijos pikas euro zonoje yra „jau praeitis“, tačiau pasak jo, dar gali augti grynoji infliacija, kuri yra apskaičiuojama neįtraukiant maisto bei energijos kainų. Naujausiais duomenimis, euro zonoje ji siekia 5,2 proc.
„Grynoji infliacija yra 5,2 procento, ji yra aukšta greičiausiai, kad mes čia dar matysime (augimą – BNS), ypatingai turint omenyje darbo užmokesčio augimo pokyčius. Su grynąja infliacija nemanau, kad mes esame jau praėję piką“, – sakė G. Šimkus.
„Nepaisant to, kad infliacija yra mažėjanti, ji yra gerokai per aukšta ir užtrunka euro zonoje“, – teigė jis.
Anot G. Šimkaus, infliacijos pokyčius euro zonoje lems procesai Kinijoje jai atsisakant griežtų nulinės kovido politikos ribojimų.
„Iš vienos pusės, Kinija yra didžiulis įvairių prekių tiekėjas, tai atsidarymas, eksportas gali paskatinti defliacinius procesus. Iš kitos pusės Kinija yra didžiulis žaliavų vartotojas, importuotojas ir jos atsidarymas bei gamybos apimčių augimas gali didinti žaliavų kainas ir tai kaskaduotis į kitų šalių, įskaitant euro zonos, ekonomikas“, – kalbėjo G. Šimkus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė pritaria Seime siūlomam investicinės sąskaitos modeliui
Trečiadienį Vyriausybė savo išvadoje pritarė Seime pateiktam parlamentarų iš skirtingų frakcijų investicinės sąskaitos modelį siūlančiam įstatymo projektui. ...
-
Ministrų kabinetas siūlo pusmečiui nukelti „e-tolling“ sistemos startą
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos inicijuotam siūlymui pakeisti įstatyme nustatytą elektroninės kelių rinkliavos paslaugų („e-tolling“) teikimo pradžios datą. Numatoma, kad „e-tolling“ startuotų 2025 m...
-
Viceministrė: terminai „Rail Baltica“ atkarpos tarp Vilniaus ir Kauno įrengimui nesikeičia
Lietuvai iki 2030 metų planuojant Vilniaus ir Kauno oro uostus „Rail Baltica“ geležinkelio vėže tiesiogiai sujungti bendrais terminalais, susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė sako, kad šis procesas bus baigtas laiku. Tačiau, ...
-
Tyrimas: du trečdaliai gyventojų per atostogas išleidžia dukart daugiau nei įprastai
Du trečdaliai Lietuvos gyventojų per atostogas išleidžia bent du kartus daugiau pinigų nei įprastą mėnesį, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. ...
-
A. Armonaitė Berlyne inovatyvių įmonių atstovams pristatys investavimo galimybes Lietuvoje7
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį lankosi Berlyne, kur susitiks su inovatyvių Vokietijos įmonių atstovais ir dalyvaus konferencijoje „Ekonomikos diena 2024“. ...
-
Seimo komitetas aiškinsis, ar Kauno oro uoste iškils bendras su „Rail Baltica“ terminalas4
Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį aiškinsis, ar vis dar planuojama statyti bendrą Kauno oro uosto ir europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ terminalą. ...
-
Ant Vyriausybės stalo – pasiūlymas įpareigoti tiekti daugiau biodegalų3
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti grupės parlamentarų siūlymui tikslinti, kokią rinkai tiekiamų degalų dalį turi sudaryti biodegalai, siekiant, kad tiekėjai patiektų daugiau žaliojo kuro. ...
-
Vyriausybė spręs dėl elektros tinklų tarp Panevėžio ir Darbėnų sujungimo plano2
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pradėti rengti ypatingos valstybinės svarbos projektu pripažinto Lietuvos šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo inžinerinės infrastruktūros vystymo planą. ...
-
Ant Vyriausybės stalo – „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Lenkijos vystymo planas
Vyriausybė trečiadienį turėtų patvirtinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno (Jiesios) iki Lietuvos ir Lenkijos sienos infrastruktūros vystymo planą. ...
-
Ukmergėje atidaromas 3,6 MW galios savivaldybės saulės parkas
Ukmergėje trečiadienį atidaromas didžiausias Lietuvoje savivaldybės iniciatyva įrengtas 3,6 megavato (MW) galios saulės parkas, kurio vertė siekia 4,1 mln. eurų. ...