- Gintarė Micevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lyderiai tarp profesionalių fejerverkų šaudytojų – dabar taip save vadina įmonės „Blikas“ darbuotojai. Tačiau prieš daugiau nei dvidešimt metų šis verslas prasidėjo nuo bendraminčių būrelio eksperimentų Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto laboratorijose.
Rūpinasi naujamečiais fejerverkais
Kai poryt vilniečiai ir kauniečiai lauks vidurnakčio ir šventinių miestų fejerverkų, įmonės „Blikas“ darbuotojai dėlios paskutinius akcentus, kad tik gyventojai nenusiviltų reginiu danguje.
Būtent šiai bendrovei jau daugybę metų tenka rūpintis naujamečiais Vilniaus bei Kauno fejerverkais ir sukti galvą, kaip nustebinti daug mačiusius miestiečius.
Profesionalias pirotechnikos paslaugas įmonė „Blikas“ teikti pradėjo 1993-iaisiais, tačiau jos įkūrėjai fejerverkus šaudyti pradėjo gerokai anksčiau. Pomėgį gaminti fejerverkus turėjo keli bičiuliai chemikai. Fejerverkus jie gamindavo pagal instrukcijas iš turimų vadovėlių, o sprogstamųjų medžiagų mišinių ieškodavo Chemijos fakultete.
Fejerverkus bičiuliai ruošdavo tuo metu rengiamoms universiteto Chemikų dienoms, vėliau pašaudyti per savą šventę paprašė ir studentai fizikai.
„Vienas kitas renginys, žinios iš lūpų į lūpas, ir po truputį ši veikla iš hobio peraugo į verslą. Atsirado užsakovų, kurie norėjo tokios paslaugos ir buvo pasiruošę mokėti pinigus, buvo įsteigta ir įmonė“, – pasakojo bendrovės „Blikas“ projektų direktorius Artūras Zumeras.
Plėtra prasidėjo 2000-aisiais
Iš pradžių fejerverkai būdavo gaminami tik tada, kai atsirasdavo konkrečių užsakovų ir tapdavo aišku, kur ir kada reikės važiuoti šaudyti. Fejerverkus pradedantieji verslininkai gamindavo asmeniškai kiekvienam užsakovui, o jais dažniausiai tapdavo šventes organizuojančios įmonės bei miestų savivaldybės.
Labiausiai plėstis įmonė pradėjo apie 2000-uosius. Tuomet fejerverkų entuziastai įsigijo pastatus, kuriuose dirba ir dabar, įsirengė sandėlį bei patalpas, kuriose kaip patrankas fejerverkus ir užtaiso.
„Darbų ir užsakymų mastas pradėjo augti dar ir todėl, kad Lietuvos ekonominė padėtis pradėjo gerėti“, – pridūrė A.Zumeras.
Tačiau tuo pat metu, kai daugėjo užsakymų, įmonės darbuotojai pradėjo mažiau gaminti ir daugiau fejerverkų bei jiems reikalingų medžiagų pradėjo vežtis iš Kinijos.
„Jų kainos geresnės. Be to, kad ir kaip gerai mokėtum fejerverkus konstruoti, juos gaminant visada išlieka pavojus. Todėl dabar patys gaminame tik tuos efektus, kurie išsiskiria iš kiniškos paletės. Visą kitą atsivežame iš užsienio. Tai, ką gaminame, skirta tik profesionaliam naudojimui – sau arba parduoti kitiems profesionalams“, – sakė A.Zumeras.
Eksportas nepasisekė
Anksčiau keletą išskirtinių savo gaminių įmonė bandė eksportuoti, tačiau, kaip teigė A.Zumeras, tarp aukštos klasės pirotechnikų konkurencija yra didelė – italai, ispanai turi senesnes gamybos tradicijas nei lietuviai, todėl varžytis su jais sudėtinga.
„Tačiau iš užsienio atvažiuojantys svečiai profesionalai pastebi ir vertina mūsų gaminamą produkciją, nes ji išsiskiria iš kitų. Turime geltonos spalvos gaminių, kurių spalva ir trukmė išskirtinė, retai kam yra pavykę sukurti tokio atspalvio ir taip ilgai trunkantį efektą“, – pasakojo A.Zumeras.
Dabar bendrovė daugiausia užsiima skirtingų fejerverkų komponavimu, kad kiekvieną kartą juos stebintys žmonės išvystų tai, ko iki šiol nematė, ir būtų maloniai nustebinti.
„Pagrindinė mūsų veikla – profesionalių fejerverkų atlikimas, dalyvavimas renginiuose su įvairiais pirotechnikos efektais. Iš pradžių darėme tik fejerverkus, o patalpų viduje – tik tam tikrus sceninės pirotechnikos efektus. Dabar mūsų renginiams siūlomų efektų paletė išsiplėtusi – angliarūgštės garų efektų turime, liepsnos, ugnies, stengiamės orientuotis į įvairią efektų pasiūlą“, – sakė A.Zumeras.
Vardą užsitarnavo darbu
Pagrindiniai įmonės klientai – panašūs kaip ir veiklos pradžioje: miestų savivaldybės bei dideles įmonių šventes ruošiantys renginių organizatoriai. Tačiau pastaraisiais metais profesionaliais fejerverkais domisi ir vis daugiau privačių asmenų, dažniausiai kai organizuoja vestuves ar kitas rimtesnes asmenines šventes.
„Turime du darbymečio sezonus – visą vasarą ir gruodį. Vasarą fejerverkų reikia miestų šventėms, vestuvėms, koncertams, o gruodį prasideda eglučių įžiebimai miestuose, Kalėdiniai įmonių vakarėliai ir, žinoma, Naujųjų metų naktis“, – vardijo A.Zumeras.
A.Zumeras pasidžiaugė, kad nors Lietuvoje ir turi konkurentų, užsiimančių ta pačia veikla, tačiau jų siūlomų efektų spektras plačiausias iš visų.
„Esame šios šakos lyderiai, išsikovoję tokią padėtį, nes turime daugelio metų darbo patirtį, didžioji dalis specialistų čia dirba nuo įmonės įkūrimo, stengiamės jų neprarasti ir nekeisti, kad neprarastume įgūdžių. Kai esi stiprus ir turi patirtį, įdirbį, tada atsiranda ir nuolatinių klientų, kurie pasitiki, žino, ką mokame daryti, ir žino, kad tai darome gerai“, – kalbėjo A.Zumeras.
Nors jau yra laikomi savo srities profesionalais ir lyderiais, bendrovės įkūrėjai bei darbuotojai ir toliau nuolat domisi fejerverkų naujovėmis, madomis.
„Fejerverkų mados nekinta taip greitai, kaip drabužių, – per metus atsiranda vienas ar keli nauji efektai. Madas diktuoja gamintojai – jeigu Kinijoje išrandamas naujas mišinys, kuris sukelia įspūdingą reginį danguje, stengiamės jį nusipirkti, parsivežti ir rodyti žmonėms. Tobulėja ir technologijos. Anksčiau šaudydavome tik tiesiai vertikaliai į dangų, dabar jau galima fejerverkus statyti kampais, daryti susikryžiavimus. Stengiamės kas kartą fejerverkus daryti kitokius, nes niekam neįdomu žiūrėti į tą patį reginį kelis kartus“, – teigė A.Zumeras.
Populiarina ir meno rūšį
Nors stengiasi neatsilikti nuo naujovių, A.Zumeras pabrėžė, kad fejerverkų versle svarbiausia yra saugumas, – jį reikia užtikrinti tiek fejerverkus konstruojantiems, tiek juos stebintiems žmonėms.
A.Zumeras pasidžiaugė, kad pastaruoju metu bendrovės „Blikas“ vardas siejamas ne tik su profesionalia pirotechnika, bet ir su jų organizuojamu tarptautiniu fejerverkų festivaliu „Vilniaus fejerija“, kuris vyko jau ketverius metus iš eilės.
Mintis organizuoti fejerverkų festivalį verslininkams kilo, nes tokie renginiai vyksta daugelyje Europos miestų ir yra labai populiarūs.
„Be to, norėjome paprastą žmogų supažindinti su fejerverkų menu, parodyti muzikinių fejerverkų meną, nes dažnam tai būna neprieinama. Per miestų šventes būna muzikinių fejerverkų, bet ne visuomet pavyksta atskleisti visas savo galimybes dėl vietos, saugumo apribojimų. Turime idealią vietą – Vingio parką, patys sau nustatome saugumo zonas, viską pasidarome taip, kaip mums reikia, ir galime rodyti viską, ką sugebame geriausia. Norėjome parodyti žmonėms, kad fejerverkai nėra tik pokšėjimas ir liepsnos, – tai gali būti ir meno sritis“, – sakė A.Zumeras ir pridūrė manantis, kad Lietuvos žmonės tai suprato, nes fejerverkų gerbėjų kasmet atsiranda vis daugiau.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys siūlymą gyventojams leisti 1,2 proc. GPM skirti religinėms bendruomenėms2
Seimas imsis svarstyti siūlymą leisti iki 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies skirti ir religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir religiniams centrams. ...
-
Įvardijo, kiek turėtų kainuoti Lietuvos narystės ES 20-mečio komunikacinė kampanija4
Lietuvai minint narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį, ieškoma galinčiųjų sukurti šiai sukakčiai skirtą komunikacinę kampaniją. ...
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai21
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu15
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje8
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną4
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...