- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje neregėtai suklestėjo vidurinė klasė – šimtai tūkstančių uždirba daugiau nei 2 tūkst. eurų, neatskaičiavus mokesčių. Šiemet Lietuvoje vyksta savotiškas sprogimas žmonių skaičiaus, kurie uždirba daugiau nei 5 tūkst. eurų, neatskaičiavus mokesčių, arba daugiau nei 3 025 eurus, atskaičiavus mokesčius. Jų šiuo metu – tris kartus daugiau nei pernai. Kas nutiko, kad Lietuvos gyventojai turtėja, ir ką tai reiškia valstybei ir ekonomikai, apie tai pokalbis su ISM universiteto Verslo tvarumo vadybos programos direktore dr. Virginija Poškute.
– Kaip žmogui suprasti, kad jis jau priklauso vidurinei klasei? Kokie vidurinės klasės kriterijai?
– Apie vidurinę klasę galima spręsti pagal gyventojų pajamas, išlaidas, galima spręsti pagal vartojimo krepšelį. Žmogus gali suprasti pagal tai, ar gali sau leisti tai, ką didžioji dauguma visuomenės šiandien jau leidžia aplink jį. Tie 65 proc. lietuvių gyvena labai panašiai arba bent palyginimai. Jie gali sau leisti panašų vartojimo krepšelį arba turi panašias pajamas.
– Gal kalbama tik apie didžiuosius miestus?
– Iš tiesų situacija netolygi. Kalbame apie 65 proc. vidutiniškai Lietuvoje. Žiūrint pagal statistiką, gyventojų pasiskirstymus, skirtumus tarp vartojimo išlaidų – dar labai didelis skirtumas tarp žmonių, gyvenančių didžiuosiuose miestuose ir mažesniuose miesteliuose, kaimuose. Kaimuose ir mažuose miesteliuose vidurinės klasės procentas mažesnis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar yra priežasčių, kodėl staiga vidurinė klasė pradėjo didėti?
– Turbūt vieno atsakymo nėra. Yra daug priežasčių. Viena jų – mūsų ekonomikos sankloda ir net struktūra, kad vis daugiau dirbame aukštesnę pridėtinę vertę kuriančiose srityse. Atlyginimų kartelė didėja, ypač kalbant apie jaunesnę kartą. Vyresnė karta šiek tiek sunkiau prisitaikė ir šiek tiek atsilieka pagal pajamų lygį, tačiau dabartiniai 30–40-mečiai niekada taip gerai negyveno.
– Yra tekę girdėti frazę, kad stipri vidurinė klasė lygu sveika ekonomika.
– Taip. Galiu pasirašyti po šiuo teiginiu, nes stipri vidurinė klasė rodo, kad nelyginės visuomenės nedaug. Kuo jos mažiau, kuo tolygesnė, tuo mažiau socialinių įtampų, stipresnė ekonomika. Tai ir laimės rodikliai.
– Ar galima dėti lygybės ženklą tarp Lietuvos vidurinės klasės ir Vakarų Europos vidurinės klasės?
– Mes labai sparčiai artėjame link Vakarų Europos vidurinės klasės pagal tai, kam ir kaip išleidžiame pajamas. Vienu aspektu atsiliekame: maistui skiriame daugiau išlaidų nei vidutinis europietis. Vidutiniškai Europoje skiriama apie 13–14 proc. vidutinio europiečio išlaidų, o Lietuvos vidutinis gyventojas skiria apie 20 proc. ir daugiau.
Atlyginimų kartelė didėja, ypač kalbant apie jaunesnę kartą.
– Italijoje situacija kitokia – ten daugiau uždirba ne jaunesnioji karta, o 65–70-mečiai. Gal visuomenei lengviau, kai vyresnioji karta uždirba daugiau ir gali save išlaikyti?
– Iš dalies taip. Senstant visuomenei matome, kad šiai grupei paramos reikia vis daugiau ir daugiau. Kuo jie gali daugiau save paremti, tuo lengviau kitoms visuomenės grupėms. Kita vertus, nereikia supaprastinti. Italijoje probleminė grupė yra jauna visuomenės dalis, kuri sunkiai įsilieja į darbo rinką. Netolygumų vis vien yra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys siūlymą gyventojams leisti 1,2 proc. GPM skirti religinėms bendruomenėms3
Seimas imsis svarstyti siūlymą leisti iki 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies skirti ir religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir religiniams centrams. ...
-
Įvardijo, kiek turėtų kainuoti Lietuvos narystės ES 20-mečio komunikacinė kampanija4
Lietuvai minint narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį, ieškoma galinčiųjų sukurti šiai sukakčiai skirtą komunikacinę kampaniją. ...
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai21
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu16
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje8
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną4
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...