- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tik 9 proc. Lietuvos gyventojų yra patenkinti esamomis šalies pensijomis, rodo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) apklausa.
Anot jos, dauguma Lietuvos gyventojų (53 proc.) norėtų panašios pensijos kaip Švedijoje arba Skandinavijoje, o 41 proc. – tokios kaip Vokietijoje ir Vakarų Europoje.
Švedijoje 2023 metais vidutinė pensija siekė 1303 eurus, Vokietijoje 2022 metais – 1152 eurus, o Lietuvoje kovą – 539,6 euro.
LIPFA vadovas Tadas Gudaitis sako, kad siekiant didesnės pensijos į kaupimą reikėtų įtraukti ir darbdavius.
„Kur yra tas skirtumas esminis, tai, kad skandinaviška pensija yra didelė, ori ir stabili, bet ji yra tokia ne dėl to, kad valstybė moka, bet dėl to, kad tame dalyvauja trys sudedamosios dalys: tiek žmogus, tiek valstybė, tiek darbdavys ir matom, kad Lietuvoje šito (darbdavio įsitraukimo – BNS) trūksta“, – penktadienį spaudos konferencijoje teigė T. Gudaitis.
„Užsienyje, Skandinavijoje darbdavių indėlis sudaro 10-15 proc. pensijos dydžio“, – pabrėžė jis.
LIPFA vadovo teigimu, Lietuvoje darbdaviai gali darbuotojo naudai pervesti įmokas į antros ir trečios pakopos fondus, gyvybės draudimą, tačiau to nedaro: „Matom, kad tos edukacijos trūksta“.
Pasak T. Gudaičio, Skandinavijoje ir Vakarų Europoje prie didesnių pensijų taip pat prisideda ir profesinės sąjungos, kurios steigia savo pensijų fondus.
„Į pensijų kaupimo temą bando įsijungti ir profesinės sąjungos, bet jos bando kritikuoti antros pakopos pensijų pakopą, bet jie nesako, kiek jie padarė, kad iš jų pusės padidėtų tos pensijos. (...) mes labiau matytume ir ragintume, kad tos profesinės sąjungos, kad jos stengtųsi, kad atsirastų bent pirmas tas profesinis pensijų fondas“, – sakė T. Gudaitis.
Jis taip pat pridūrė, kad šiuo metu užsienyje dirbusiems ir į Lietuvą norintiems grįžti žmonėms nėra galimybių užsienyje sukauptas lėšas pensijai persivesti į Lietuvą.
LIPFA duomenimis, nuo 2004 metų gyventojai investiciniuose pensijų fonduose uždirbo 1,6 mlrd. eurų, o nuo 2023 metų pradžios pensijų fondų grąža siekė 6-8 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta įvardijo, kiek Lietuvai kainuotų valstybinio komercinio banko įkūrimas
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad jeigu institucijos norėtų įkurti valstybinį komercinį banką, tai kainuotų iki 1,5 mlrd. eurų. Jis pabrėžia, kad tokios sumos turėtų būti skiriamos iš biudžeto, kas tur...
-
Ar šiemet dar brangs būsto nuoma?2
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad dėl sparčiai atnaujinamų universitetų bendrabučių, studentai beveik nebedaro įtakos būsto nuomos kainoms. Esą Vilniuje nedidelį kainos šoktelėjimą šiemet sukels atvykstantys vokiečių k...
-
Premjerė Vokietijoje susitiks su O. Scholzu, dalyvaus ekonomikos forume12
Premjerė Ingrida Šimonytė sekmadienį lankosi Vokietijoje, kur dalyvaus viešoje Rytų Vokietijos ekonomikos forumo diskusijoje su šios šalies kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu). ...
-
Tyrimas: algas „vokeliuose“ gaunančių žmonių pažįsta beveik trečdalis Lietuvos gyventojų2
Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekono...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų1
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus8
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...
-
Dalijimosi ekonomikos augimą Lietuvoje lemia besikeičianti vartotojų elgsena: akcentuoja Z kartą
Specialistai sako, kad spartų dalijimosi ekonomikos augimą Lietuvoje labiausiai lemia besikeičianti vartotojų elgsena. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo vystymo ir tvarumo modulio vadovės Kristinos Maikštėnienės teigimu, jaunesnioji k...