- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Geriausia viešųjų finansų kokybė 2022 metais buvo Vilniaus ir Šiaulių savivaldybėse, o tarp mažųjų – Neringos, Palangos miesto ir Klaipėdos rajonuose, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) sudarytas savivaldybių indeksas.
Anot LLRI, su didžiausiais iššūkiais ateityje gali susidurti Alytaus ir Panevėžio miestų bei Raseinių, Kelmės ir Šilalės rajonų savivaldybės.
Nurodoma, kad aukščiausias vietas indekse užima savivaldybės, kurios yra mažiausiai finansiškai priklausomos nuo valstybės dotacijų, efektyviai valdo skolą, nevykdo vidaus sandorių bei kuria palankią investicinę aplinką verslui ir gyventojams.
LLRI ekspertė Reda Simonaitytė sako, kad aukšta savivaldybės vieta indekse savaime nereiškia, kad sklandžiai veikiama visose srityse.
„Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė, 2021 metų duomenimis, indekse užima pirmą vietą. Tačiau Vilniaus skola jau dabar yra bent dukart didesnė nei kitų didžiųjų miestų savivaldybių ir siekia 55 proc. prognozuojamų pajamų. Fiskalinės drausmės įstatymu Vilniui nustatyta gerokai didesnė skolos riba – 75 proc., palyginti su 60 proc., taikoma visoms kitoms savivaldybėms“, – pranešime sakė R. Simonaitytė.
Klaipėdos skolos santykis su prognozuojamomis pajamomis 2021 metais buvo 19 proc. – mažiau nei didžiųjų savivaldybių vidurkis, tačiau per metus jis išaugo 10 proc., o pernai priimtas įstatymas visoms savivaldybėms atveria kelią didinti skolą.
Panevėžio rajonas atsidūrė sąrašo viduryje – 34 vietoje, tačiau pagal investicinę aplinką jis atrodo patraukliai: išduodamų statybos leidimų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, lenkia indekse pirmajame dešimtuke išsirikiavusius Alytaus rajoną ir Druskininkus.
Stebint grynos migracijos rodiklį iš didžiųjų savivaldybių išsiskiria Šiauliai, o iš mažųjų – Kėdainių rajonas, kur per metus atvykstančių gyventojų skaičius augo labiausiai.
Indekse savivaldybės skiriamos į dvi grupes pagal gyventojų tankį: didžiąsias (šešios savivaldybės) ir mažąsias (54 savivaldybės).
Į 2022 metų indekso vertinimus įtraukiami šie rodikliai: skolos lygis, surenkamos savarankiškos pajamos, vidaus sandoriai, materialinės ir tiesioginės užsienio investicijos, verslo liudijimų bei statybos leidimų skaičius, grynoji gyventojų migracija.
Tyrime remiamasi Finansų̨ ministerijos, Valstybinės duomenų agentūros, Valstybinės mokesčių̨ inspekcijos, Viešųjų pirkimų tarnybos ir Aplinkos ministerijos duomenimis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Užimtumo tarnyba: gegužę darbdaviai registravo 17,5 tūkst. laisvų darbo vietų
Gegužę šalyje nedarbas traukėsi, o darbuotojų paieška kai kuriuose sektoriuose buvo aktyviausia per pastaruosius 12 mėnesių, pranešė Užimtumo tarnyba. ...
-
Tyrimas: žemas būsto įperkamumas Lietuvoje jaudina daugiau nei trečdalį šalies gyventojų1
Būsto įperkamumas yra didžiausia susirūpinimą kelianti problema daugiau nei trečdaliui – 35 proc. – Lietuvos gyventojų, rodo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) atlikta studija. Tuo metu daugiau nei pusė apklaustųjų ...
-
I. Genytė-Pikčienė: infliacija Lietuvoje išsikvėpė
Metinei infliacijai Lietuvoje šiemet grįžus į 2020-ųjų lygį ir nesiekiant 1 proc., o mėnesio – vos kiek viršijančią nulį, ekonomistė teigia, kad infliacija išsikvėpė, o tai turės teigiamos įtakos žmonių perkamosios g...
-
G. Landsbergis su EK nare J. Urpilainen aptars ES pasaulines investicijas
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su tarptautinės partnerystės eurokomisare Jutta Urpilainen (Juta Urpilainen) pirmadienį Vilniuje aptars Europos Sąjungos pasaulines investicijas, jų įgyvendinimo strategiją. ...
-
Vaizdas Birštone stebina: seniai to nebuvo4
„Birštonas banguoja“ – su tokiu šūkiu kurortas pasitinka naują sezoną, tačiau mieste vaizdas toks lyg čia jau būtų viduvasaris. Turistai plaukia ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio, o pramogas užsisakyt...
-
Ekonomistai įvertino ECB sprendimą mažinti bazines palūkanų normas: staigmena buvo kitur
Europos Centriniam Bankui (ECB) šią savaitę sumažinus bazines palūkanų normas, ekonomistai teigia, kad tai padrąsinantis signalas rinkai, kurio buvo tikėtasi jau kurį laiką. Taip pat, anot jų, šiais metais galima tikėtis dar bent vieno...
-
Norintiems daugiau užsidirbti – išeitis2
Net 80 procentų lietuvių išlaiko savo suaugusius vaikus, tad vieno darbo būna ir nebeužtenka. Tarp lietuvių vis labiau populiarėja laikinieji darbai. Žmonės, norintys prisidurti prie algos, ieško papildomo darbo per pažįstamus, socialin...
-
Dalis Seimo narių ragina diskutuoti dėl nealkoholinių gėrimų rinkos ribojimų5
Seimui nesutikus griežtinti nealkoholinių gėrimų prekybos ir reklamos, kai kurie parlamentarai sako, jog būtina diskutuoti dėl jų poveikio nepilnamečiams ir galbūt ateityje uždrausti jiems pardavinėti tokius gėrimus. ...
-
Pavežėjus norima įpareigoti fiksuoti vaizdą arba garsą automobilio salone3
Pavežėjus norima įpareigoti fiksuoti vaizdą arba garsą automobilio salone. ...
-
„Novaturas“ dividendų šiemet nemokės2
Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“, 2023 metais uždirbęs 1,75 mln. eurų grynojo pelno, šiemet už praėjusius metus dividendų nemokės. ...