- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atsižvelgdama į nepakankamą finansavimą keliams, Susisiekimo ministerija sieks dar šiemet atkurti savivaldybėms sumažėjusį finansavimą ir kreipsis į Finansų ministeriją dėl papildomų 20 mln. eurų vietinės reikšmės keliams. Taip pat planuojama iš esmės peržiūrėti kelių finansavimo sistemą, ateityje siekiant išplėsti finansavimo galimybes ir keičiant finansavimo tvarką. Šiuos klausimus antradienį susisiekimo ministras Marius Skuodis su komanda aptarė nuotoliniame susitikime su asociacija „Lietuvos keliai“.
Šiais metais dėl Konstitucinio Teismo sprendimo negalint panaudoti pernai likusių Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų – 24 mln. eurų, finansavimo sumažėjimą itin pajuto šalies savivaldybės. Iš viso dėl įvairių priežasčių finansavimas keliams šiemet, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo apie 200 mln. eurų – nuo 797,6 mln. eurų 2020 m. iki 592,2 mln. eurų 2021 m., įskaitant ES fondų lėšas. Susidariusį skirtumą didžiąja dalimi lėmė pernai skirtas vienkartinis 150 mln. eurų finansavimas pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, sakoma ministerijos pranešime.
„Įvertinus būtinus strateginius kelių infrastruktūros modernizavimo projektus, taip pat poreikį nuolat gerinti Lietuvos kelių būklę ir eismo saugą, akivaizdu, kad kelių finansavimas nėra pakankamas. Mūsų tikslas – išplėsti kelių finansavimo galimybes ir iš esmės pakeisti finansavimo sistemą, kad ji būtų efektyvesnė ir skaidresnė. Be to, kalbamės su Finansų ministerija dėl papildomų bent 20 mln. eurų, kad dar šiemet būtų atkurtas sumažėjęs finansavimas savivaldybių vietinės reikšmės keliams“, – sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.
Ministro teigimu, 2022 m. lėšos keliams bus skirstomos vadovaujantis nauja KPPP finansavimo tvarka, ją Susisiekimo ministerija numato pakeisti dar šiais metais. Vienas svarbių numatomų patobulinimų – finansavimo planavimas vidutinio ilgio laikotarpiams, kad būtų lengviau planuoti artimiausių keleto metų darbus, laiku atlikti viešuosius pirkimus ir taip neprarasti galimybės panaudoti keliams skiriamas lėšas.
Iki 2024 m. pabaigos kelių sektoriuje Susisiekimo ministerija planuoja ambicingus strateginius projektus: modernizuoti magistralę „Via Baltica“, nuo 2 iki 4 eismo juostų praplatinant apie 40 km ruožą Marijampolė–Lietuvos ir Lenkijos siena, iki 2024 m. rekonstruoti magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožą Vilnius–Molėtai, likusią dalį baigiant 2025 m. (iš viso apie 74 km), baigti darbus magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda bei pradėti krašto kelio Kaunas–Prienai–Alytus ruožo tarp Kauno ir Prienų rekonstrukciją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų6
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių12
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas3
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...