- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje maisto ir gėrimų kainos pernai padidėjo beveik 26-iais procentais – daugiau nei dvigubai sparčiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Europoje maistas taip pat brango, bet augimas siekė maždaug 12-lika procentų. Maisto ir Žemės ūkio organizacija prie Jungtinių tautų skaičiuoja, kad bendras maisto produktų indeksas praėjusį mėnesį toliau mažėjo. Mažėja, bet ne Lietuvoje.
Lietuvos kainų analize LNK reportaže dalijosi portalo Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas.
– Jūs nematote duomenų, kad maisto kainos Lietuvoje mažėtų?
– Birželio mėnesį atliktas tyrimas parodė, kad yra tam tikras atsitraukimas. Bet kai mes pasinagrinėjame dėl ko, tai gaunasi, kad vienas prekybos tinklas labai užkėlė kainas gegužės mėnesį ir po to jas koregavo. Bet jeigu imtume prekybos tinklus po vieną, tai mes matytume, kad kainos tiesiog augo. Pagrindinis veiksnys – pieno produktai vos vos atpigo, o mėsos produktai pradėjo brangti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Maisto kainų augimas kūrena infliacijos laužą, dėl kurios kenčia žmonės, turintys paskolas. Prekybos centrai yra atsakingi, kad mes mokame daugiau nei kitur Europoje?
– Yra kainų grandinės ir jose galima pamatyti tam tikras tendencijas. Įvardintume tris šaltinius. Vienose kategorijose tai būtų gamintojai kartu su prekybininkais ir plius PVM. Kitose kategorijose prekybininkai plius PVM. Traukiantis žaliavoms, ūkininkai patiria didelį spaudimą, tuo tarpu tarpinės grandys neskuba piginti ir pelnai generuojami įspūdingi.
– Tai yra ne tik prekybininkai, bet ir perdirbėjai?
– Taip. Mes paskelbėme kai kurias kainų grandines savo socialinėse erdvėse. Geriausiai tai atspindi, kiek buvo uždirbama nuo produkto prieš karą, prieš žaliavų ir energetikos brangimą, ir kaip tai atrodo šių metų gegužės mėnesį. Vidutiniškai tai sudaro 40-50proc. kainos.
– Ar įmanoma padaryti kažką dėl to?
– Bazinis poreikis yra skatinti konkurenciją. Bet kuri vyriausybė gali imtis tam tikrų veiksmų. Prancūzijos Vyriausybė, kur infliacija buvo apie 6 proc. kalba apie tai, kad gamintojai, prekybininkai turi susiimti ir galvoti apie vartotojus, kalbama apie sankcijas. Priemonių tikrai yra. Matome, kad ne taip nukentėjusios šalys imasi tokių veiksmų.
– Dažnai iš valdžios girdime, kad negalima kištis į kainodarą. Ar yra kokių nors argumentų prieš?
– Adamo Smito teorija galioja. Bet kad ji veiktų, reikia laisvos rinkos. Šioje situacijoje yra tiesiog pareiga užtikrinti laisvą rinką, skatinti tarpvalstybinį prekių judėjimą, sudaryti sąlygas smulkiam verslui.
– Ar penki prekybos tinklai yra mažai, reikia daugiau konkurencijos?
– Mūsų tyrimas rodo, kad, dažnu atveju, reguliarios kainos yra vienodos visur. Tiesiog yra daromos akcijos nuo jų, kurios keliauja iš vieno prekybos tinklo į kitą. Požymio, kad yra konkurencija, nežiūrint į skaičių, nesimato.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys siūlymą gyventojams leisti 1,2 proc. GPM skirti religinėms bendruomenėms2
Seimas imsis svarstyti siūlymą leisti iki 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies skirti ir religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir religiniams centrams. ...
-
Įvardijo, kiek turėtų kainuoti Lietuvos narystės ES 20-mečio komunikacinė kampanija4
Lietuvai minint narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį, ieškoma galinčiųjų sukurti šiai sukakčiai skirtą komunikacinę kampaniją. ...
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai21
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu15
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje8
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną4
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...