Pereiti į pagrindinį turinį

Malkų įlankai gilinti – didžiulė ES parama

2018-07-30 13:38

Žymūs pokyčiai tiek dėl statybų, tiek dėl finansavimo Klaipėdos uoste vyksta Malkų įlankoje.

Norai: Malkų įlankoje laukiama naujų gylių, kad galima būtų priimti didelius laivus.
Norai: Malkų įlankoje laukiama naujų gylių, kad galima būtų priimti didelius laivus. / Vidmanto Matučio nuotr.

Baigta statyti sienutė

Čia baigta įrengti 11 mln. eurų kainavusi povandeninė sienutė ties Smeltės pusiasaliu.

„Dabar ją statęs rangovas užbaiginėja rengti dokumentus ir sienutė netrukus bus įteisinta, oficialiai perduota Uosto direkcijai“, - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos statybos ir eksploatacijos departamento direktorius Giedrius Smaguris.

Sienutė reikalinga tam, kad Malkų įlanką būtų galima gilinti iki 14,5 metrų.

Neseniai Uosto direkcija sulaukė geros žinios. Malkų įlankos gilinimui ir joje esančio užteršto grunto tvarkymo užbaigimui skirta 57 mln. ES parama.

„Nuo 2006 metų, kai ES parama uoste pirmą kartą buvo skirta „Klaipėdos Smeltės“ geležinkelio kelynui tvarkyti, Malkų įlankos gilinimo parama yra didžiausia per visą istoriją. Skirta suma yra tokia pat, kiek per 12 metų iš viso uostui buvo skirta ES paramos“, - akcentavo Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Darbai vyks etapais

Malkų įlankoje esančios uosto kompanijos jau labai seniai laukia naujų gylių. Norus turėti didesnius gylius ir galimybes įplaukti didesnės gramzdos laivams stabdė įlankoje po "Vakarų laivų gamyklos" dokais esantis užterštas gruntas. Dabar didelė dalis jo jau iškasta. Bet dar šiek tiek liko.

Pats Malkų įlankos gilinimas suskaidytas į du etapus. Pirmasis vyktų nuo įplaukos iki ribos, kur išvalytas užterštas gruntas.

Prieš gilindama Malkų įlanką Uosto direkcija, Klaipėdos konteinerių terminalo prašymu, papildomai išvalytų priplaukimą prie jos krantinių. Tai leistų pasiekti didesnį gylį ir kol galutinai bus išgilinta Malkų įlanka priimti šiek tiek didesnius laivus.

Statybos nestabdant krovos

Klaipėdos konteinerių terminalas yra pateikęs prašymą tvarkyti jos naudojamą 143 krantinę. Tai prašoma daryti nestabdant jos veiklos. Kompanija turi nuolatines konteinerinės laivybos linijas ir norėtų rekonstrukcija nedarytų įtakos krovai.

Prašymų pertvarkyti krantines nestabdant kompanijų veiklos žymiai padaugėjo po to, kai tokie darbai įvykdyti prie 101-104 krantinių. Tokią statybą Uosto direkcija vykdė pirmą kartą. Ir ji ypač pasiteisino. Krantines nuomojančio „Birių krovinių terminalo“ vadovas Vidmantas Dambrauskas teigė, kad investicijos ir jų statyba atsipirks per 13-14 mėnesių.

Vykdyti krovą šalia dirbančių statybininkų ar statybininkams dirbti netoli laivų nebuvo įprasta, bet gyvenimas parodė, kad tai įmanoma įrengus specialius laikinus laivų švartavimo stulpelius.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų