Quantcast

Medikų trūkumas – ne naujiena, bet skaičiai gąsdina: ar neliks gydymo įstaigos be gydytojų?

  • Teksto dydis:

Ar neištiks Lietuvos toks likimas – tušti gydytojų kabinetai, operacinės ir palatos ligoninėse. Ir ne todėl, kad nėra pacientų, o dėl to, kad nėra kam dirbti ir suteikti pagalbos. Skaičiuojama, kad pritrūksime 3 tūkst. slaugytojų ir šimtų gydytojų.

Kad atėję pas specialistus nerastume tuščio kabineto, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) suskaičiavo, kiek reikės Lietuvai medikų. Ieškoma priemonių studentams pritraukti ir jauniems specialistams išlaikyti. Kokie tie skaičiai, ko imasi ministerija, LNK žurnalistas aptarė su SAM Žmogiškųjų išteklių politikos vedėja Diana Smaliukaite.

– Kokia dabar yra situacija? Kiek ir kokių medikų dabar reikia Lietuvai?

– Mes bendradarbiaujame su Vyriausybės Strateginės analizės centru. Jo atliktas tyrimas parodė, kad 2030 metais trūks tam tikros srities specialistų: šeimos gydytojų, vidaus ligų gydytojų ir slaugytojų. Pagal prognozes 2030-aisias stigs net 3163 slaugytojų, 420 šeimos gydytojų. Tačiau SAM reaguoja į šiuos skaičius – ieško priemonių, kaip pritraukti tuos specialistus ir sumažinti jų trūkumą iki minimalaus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Valstybė kasmet užsako tyrimus, kad žinotų, kiek reikės medikų, jog kabinetai nebūtų tušti. Šiemet buvo pakeistas mechanizmas. Kaip vyko šis procesas?

– Šiais metais pakeitėme mechanizmą. Dabar turime dvi ekspertų tarybas. Viena dirba su profesinio mokymo programomis ir vientisosiomis, pirmosios pakopos studijomis. O antroji taryba dirba su rezidentūros studijomis. Kartu su jomis diskutavome, dėliojome skaičius. Tarybos pateikė savo ekspertines įžvalgas Valstybinio užsakymo formavimo komitetui. Būtent komitetas priėmė sprendimus dėl siūlymų, kuriuos pateikėme Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.

– Kokie tie siūlymai?

– Vienas iš jų – padidinti profesinio mokymo programų, studijų ir vientisųjų studijų vietų skaičių iki 199. 114 vietų skirti studijoms ir vientisosioms studijoms bei 85 vietas – profesinio mokymo programoms. Prioritetą skiriame slaugos studijoms, taip pat numatoma daugiau rengti ir burnos priežiūros specialistų. 

Pagal prognozes 2030-aisias stigs net 3163 slaugytojų, 420 šeimos gydytojų.

– Kiek reikšmingi šie skaičiai?

– Jie labai reikšmingi. Turime orientuotis ne tik į vietų skaičiaus didinimą, bet ir į perkvalifikavimą, studentų pritraukimo priemones. Svarbu ne tik studijuojančiųjų skaičius, bet ar pavyksta juos išlaikyti, ar gydymo įstaigos turi galimybę prisitraukti specialistus. Todėl čia turi bendradarbiauti visos institucijos.

– Kokios bus taikomos skatinimo priemonės, padedančios išlaikyti gydymo įstaigose dirbančius jaunus specialistus, kad po metų nepabėgtų į užsienį?

– Viena iš tokių priemonių, pavyzdžiui, – studijų apmokėjimas. Taip pat ketiname sukurti modelį, kuris įgalintų išlaikyti, pritraukti specialistus į gydymo įstaigas. Turime skiltį SAM puslapyje, kur galima rasti visas skatinamąsias priemones, kurias taiko gydymo įstaigos. Tai – ir vienkartinės išmokos, ir pagalba įsikuriant, ir būsto apmokėjimas bei transporto išlaidų kompensavimas vykstant į darbą. Taip pat – įvairių paskolų suteikimas, profesinės kvalifikacijos kėlimo apmokėjimas. Taigi yra visas kompleksas priemonių.

– Ar jos veikia? Didžioji dalis jaunų specialistų sako, kad nori likti dirbti didmiesčiuose ir jų nevilioja tos kompensacijos bei kitokie gundymai.

– Matome, kad pavienės priemonės tam tikrose įstaigose veikia. Tačiau būtent dabar vykdomas toks projektas, kurio tikslas – išsiaiškinti, kiek tos priemonės veiksmingos. Žadame pasinaudoti ir užsienio šalių patirtimi, galbūt pritaikyti pačias efektyviausias priemones ir Lietuvoje.

– Studijos gana brangios. Ar gali gydymo įstaiga apmokėti jas mainais už tai, kad baigęs mokslus jaunas specialistas grįš dirbti pas juos?

– Taip, gali. Žiūrint į priėmimo skaičius, matome, kad nemaža dalis studijuoja valstybės nefinansuojamose vietose, kurias pasirenka dėl įvairių priežasčių. Viena jų – persikvalifikavimas, kai jau yra išnaudotas valstybinis finansavimas. Arba kurie neatitinka minimalių reikalavimų. Šie žmonės gali pasinaudoti taikomomis priemonėmis. Pavyzdžiui, studentai – kreiptis į gydymo įstaigas, sudaryti sutartis. Viena pusė įsipareigoja apmokėti studijų kainą, kita – po studijų tam tikrą laiką atidirbti toje įstaigoje. Kiek laiko jaunas specialistas turi išdirbti, tai abipusio susitarimo reikalas, nes mes netaikome šiuo atveju ribojimų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Juokdarys

Juokdarys portretas
Gydytojų netrūksta, tik jų srautai pandemijos metu persiskirstė, poliklinikos buvo uždarytos, o gydytojai persikėlė dirbti į komercines klinikas, ten jiems patiko , nes dirba keliose klinikose, ten gerai uždirba, o poliklinikose susidarė kelis mėnesius trunkančios eilės. Todėl būtina sugrąžinti specialistus į poliklinikas, pakeliant darbo užmokestį pagal priimtų ligonių skaičių. Bet išminčius Dulkys rado geresnį sprendimą, pratęsdamas siuntimo patekti pas specialistus terminą, gal per tą ilgo laukimo laikotarpį ligonis paliks šią ašarų pakalnę, neliks žmogaus, neliks ir problemos... Norintiems dar pagyventi teks mokėti komercine kainą ir gydytis pas tą patį specialistą tik privačioje klinikoje. Yra dar kitas variantas , su vokeliu poliklinikoje kreiptis pas gudrutį konsultacijai, ten pateksi greičiau, nes laukiančių su vokeliais už durų eilutė mažesnė...

Q

Q portretas
Rimtai žiurint i ši klausima tai nereikia nei gydytoju nei ligoniniu , turi viskas vykti naturaliai , ko ten iš valstybės čiulpti pinigus , tada ir pensiini amžiu ilgint niekam i galva nešaus

Jadvyga

Jadvyga portretas
Uzdaryt privacias gydymo istaigas,tai is karto atsiras gydytoju.Juk visi perbege ten.Vienu metu dirba keliose vietose
VISI KOMENTARAI 59

Galerijos

Daugiau straipsnių