- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlant dirbantiems skolininkams per penkerius metus du kartus pasiimti skolos mokėjimo atostogas po šešis mėnesius, verslas sako, kad tokia tvarka neduos laukiamo efekto.
„Skolos atostogos sutrumpinamos iki šešių mėnesių vietoj anksčiau ministerijos siūlytų 12 mėnesių. Nesame linkę daugiau nusileisti. Toks terminas reikalingas skolininkams išbristi iš skolų“, – šią savaitę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete pranešė viceministras Vytautas Šilinskas.
Komitetas galutinį sprendimą dėl skolos atostogų planuoja priimti kitą savaitę
Jeigu Seimas tokiam variantui pritartų, pinigų išieškojimas iš skolininko galėtų būti sustabdomas ne daugiau kaip du kartus po šešis mėnesius ir negalėtų viršyti bendro 12 mėnesių laiko per penkerius metus.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė teigia naujausiam siūlymui pritarianti.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė Akvilė Razumienė apgailestavo, kad ministerija nusiteikusi leisti skolininkams atostogas pasiimti ne vieną kartą per penkerius metus, kaip buvo siūloma anksčiau, o dažniau.
„Kad skolininkai nepriprastų naudotis lengvatomis“, – komitete teigė verslininkų atstovė.
Konfederacija siūlė leisti skolų atostogas žmogui suteikti vienintelį kartą.
Kreditų valdymo įmonių asociacijos atstovas Arnas Marcinkus tikino, kad šešių mėnesių terminas irgi neproporcingai ilgas. Antstolis Jonas Petrikas ir lobistas Šarūnas Frolenka siūlė skolos atostogas sutrumpinti iki trijų mėnesių – tiek trunka įdarbinto žmogaus baidomasis laikotarpis.
„Padėkime nuo atostogų du kartus po tris mėnesius, jeigu žmogus iškris iš darbo rinkos po pirmo karto, jis turės antrą galimybę“, – siūlė Š. Frolenka.
„Tris mėnesius neišskaitoma, kitiems trims mėnesiams taikomas pusės išskaitų, kurios dabar nustatytos, mokėjimas. Ir išskaitos sumažėtų, ir kreditoriai gautų pakankamai lėšų, kad būtų padengiamas įsiskolinimas, o ne jis didėtų“, – teigė J. Petrikas.
Š. Frolenka pasigedo termino, per kiek laiko nuo įsidarbinimo skolininkas turi susisiekti su antstoliu dėl skolos atostogų.
„Jeigu žmogus sugalvos prašymą antstoliui pateikti trečią, penktą ar šeštą darbo mėnesį, kaip antstolis galės pritaikyti skolos atostogas – sustabdyti tai, kas anksčiau nebuvo sustabdyta? Tam, kad prašymas suvaikščiotų, jį reikia pateikti per pirmąjį mėnesį“, – svarstė jis.
Padėkime nuo atostogų du kartus po tris mėnesius, jeigu žmogus iškris iš darbo rinkos po pirmo karto, jis turės antrą galimybę
Š. Frolenka, be kita ko, pabrėžė, kad per skolos atostogas dalies žmonių skolos nebus dengiamos, jos ir palūkanos toliau kaupsis: „Tai reiškia, kad tam tikrai žmonių grupei tas 12 mėnesių terminas duos ne vertę, o kuprą“.
A. Marcinkus įspėjo, kad skolininkai, žinodami, kad išskaitos iš darbo užmokesčio, kuris neviršys minimalios mėnesio algos (MMA), yra ribojamos, specialiai tarsis su darbdaviais, kad jiems oficiali alga siektų MMA, o kita dalis būtų mokama grynaisiais.
„Kurk Lietuvai" projektų vadovo Roko Kešio teigimu, remiantis Duomenų agentūros informacija, per metus išieškoma tik apie 4-5 proc. bendros skolos sumos, o skolos kasmet auga – pernai padidėjo 10 kartų labiau nei išieškojimai.
„Nuo 2012 metų skolos išieškojimas sumažėjo du kartus“, – teigė jis.
Pataisos turėtų skatinti skolininkus įsilieti į darbo rinką
Teisės ir teisėtvarkos komitetas praėjusį trečiadienį su verslo ir valdžios institucijų atstovais svarstė ministerijos parengtas Civilinio proceso kodekso pataisas, keičiančias skolų išieškojimo taisykles ir skatinsiančias skolininkus įsilieti į darbo rinką.
Pakeitimai numato, kad skolininkas pats turėtų kreiptis į antstolį dėl skolų sustabdymo. Šešių mėnesių terminas prasidėtų iškart nuo jo darbo pradžios, būtų nepertraukiamas ir nepriklausytų nuo jo prašymo pateikimo antstoliui ar darbdavio pasikeitimo.
Jeigu darbą susiradęs skolininkas per pirmus šešis mėnesius nepateiktų prašymo antstoliui sustabdyti skolų išieškojimą, reikštų, kad jis skolos atostogomis nepasinaudojo. Ministerijos teigimu, tokiu atveju skolininkas vis dar turėtų teisę jomis pasinaudoti du kartus per penkerius metus, jei vėl išskristų iš darbo rinkos ir būtų bedarbiu bent šešis mėnesius.
Jeigu skolininkas į antstolį kreiptųsi pradirbęs tris mėnesius, jo skolų atostogos truktų ne šešis, o tik tris mėnesius. Kai pasiėmęs skolos atostogas darbuotojas keistų darbovietę ar netektų darbo, jam likusius mėnesius skolų atidėjimas nenutrūktų.
Pasak V. Šilinsko, skolų atostogas būtų galima pasiimti nuo 2024 metų gruodžio.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Via Lietuva“: pradedami tvarkyti trys blogos būklės tiltai Kauno, Rokiškio ir Joniškio rajonuose1
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ toliau tęsia valstybinės reikšmės keliuose esančių tiltų ir viadukų tvarkymo darbus. Artimiausiu metu bus pradėti tiltų per Bytvaną (Kauno raj.), Vyžuoną (Rokiškio raj.) ir Voverkį (Joni&sc...
-
Pradedama registracija šventinei prekybai prie pagrindinės šalies Kalėdų eglės
Festivalio „Kalėdos sostinėje 2024“ organizatoriai kviečia prekybininkus teikti paraiškas prekybai šių metų Vilniaus Kalėdų miestelyje prie eglės Katedros aikštėje. ...
-
LEA: Lietuvoje nuo kovo vidurio pirmąkart sumažėjo degalų kainos
Praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje mažėjo: benzinas atpigo 0,6 proc., o dyzelinas – 1,4 procento. Pastarąjį kartą tiek benzino, tiek dyzelino vidutinės kainos buvo sumažėjusios kovo viduryje. ...
-
T. Povilauskas: Lietuvos ekonomikos augimas, palyginti su kitomis ES šalimis, atrodo gerai1
SEB bankui nekeičiant šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės ir prognozuojant, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,5 proc., banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad Lietuvos prognozės – vienos geriausių Europos Sąjung...
-
Užimtumo tarnyba: per penkmetį kvalifikaciją mokymuose kėlė kas trečias lietuvis
Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau tik trečdalis per praėjusius penkerius metus kėlė kvalifikaciją, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ gyventojų apklausa. ...
-
Valstybės pajamos per tris mėnesius augo 5,6 proc., PVM įplaukos mažėjo 1,8 proc.
Valstybės ir savivaldybių biudžetai per tris šių metų mėnesius gavo 4,06 mlrd. eurų pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų) – 5,6 proc. (215,8 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku, skelbia Finansų ...
-
A. Armonaitė su Airijos valdžia ir verslu aptars investicinės plėtros galimybes2
Airijoje viešinti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su potencialiais investuotojais aptars glaudesnį bendradarbiavimą technologijų srityje, pranešė ministerija. ...
-
M. Navickienė: SADM siūlo griežtomis kvotomis riboti užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje1
Vidaus reikalų ministerijai siūlant griežtinti užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė mano, kad tarp ribojimų galėtų būti ir sugriežtinta kvota iš trečiųjų šalių įdarbinamiem...
-
Uostamiestyje bedarbių skaičius mažėja2
Uostamiestyje pernai užregistravo beveik 21 tūkst. miestiečių, ieškančių darbo, tačiau iki šios dienos bedarbių sumažėjo kone perpus. Moterys darbinosi į paslaugų, administravimo darbo vietas, o vyrų grupėje dominavo pramoninių pas...
-
M. Navickienė: galime tikėtis, kad minimali mėnesinė alga viršys 1 tūkst. eurų
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad 2025 m. minimali mėnesinė alga (MMA) turėtų viršyti 1 tūkst. eurų. Tačiau, anot jos, diskusijos dar vyksta ir dėl to turi sutarti socialiniai partneriai, o vėliau sprendimą g...