- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laimingi darbuotojai dirba geriau. Tai – konkurencingoje šiandienos darbo rinkoje jau savaime suprantama tapusi mintis. Tačiau kas konkrečiai biure didina darbuotojų pasitenkinimą ir efektyvumą?
„Kasdieniame darbe mus veikia ne tik tokie savaime suprantami veiksniai, kaip santykiai su kitais žmonėmis, mėgstamas darbas ar – priešingai – nepatinkančios užduotys, bet ir mus supanti aplinka. Ji daro tiek tiesioginę, tiek ir sunkiau pastebimą, netiesioginę įtaką darbuotojų nuotaikai, emocinei būsenai ir gebėjimams atlikti darbą, kurti rezultatus įmonei“, – teigia ISM ekonomikos ir vadybos universiteto profesorė Rūta Kazlauskaitė.
Ji kartu su kolege, ekonomikos ir vadybos docente Ieva Augutyte-Kvedaravičiene ir „Darnaus miesto laboratorija“ pirmąkart Lietuvoje atliko išsamų tiriamąjį darbą apie biuro aplinkos poveikį darbuotojų savijautai ir veiklos rezultatams. Tyrimas vyko dviem etapais: buvo išanalizuoti jau publikuoti kitų šalių mokslininkų darbai ir apklausti modernių Vilniaus bei Kauno biurų darbuotojai.
Prastai išplanuotame biure – mažiau kruopštumo
Nagrinėdamos Vilniaus ir Kauno moderniuose biuruose dirbančių žmonių savijautą, tyrimo autorės tikrino, ar ir kaip biuro aplinka lemia darbuotojų gebėjimus.
Rezultatai atskleidė, kad darbo kokybę ir kruopštumą jį atliekant labiausiai didina trys darbo vietos veiksniai: tinkamas apšvietimas, mažas triukšmo lygis ir galimybė pertraukas leisti lauke. O biuro išplanavimas – priešingai – daro neigiamą poveikį kokybei ir kruopštumui.
„Interjeras bei išplanavimas – prasčiausiai darbuotojų įvertinti biuro aplinkos veiksniai abiejuose miestuose. Matant, kokią įtaką jie turi darbo kokybei ir darbuotojų savijautai, į šią žinutę atsižvelgti darbdaviams – privaloma. Galima nujausti, kad prastų vertinimų šie aspektai susilaukė todėl, kad, įrengiant biurus, darbuotojų nuomonės nebuvo atsiklausiama, netinkamai įvertinti jų poreikiai“, – sako I. Augutytė-Kvedaravičienė.
Savo biurų išplanavimą darbuotojai Vilniuje ir Kaune įvertino 6,1 balo iš dešimties, interjerą – 6.
Motyvaciją pakelti gali ir kavinės
Lietuvos darbuotojų apklausa taip pat parodė, jog motyvaciją labiausiai didina geras apšvietimas ir pasitenkinimas triukšmo lygiu biure.
Apšvietimas ir triukšmo lygis – du geriausiai Vilniaus bei Kauno biuruose įvertinti fizinės aplinkos aspektai. Apšvietimo vertinimas siekia net 8,2 balus iš dešimties, triukšmo lygis – 7,5.
Remiantis mokslininkių atlikta užsienio literatūros apžvalga, galima teigti, jog viena labiausiai darbuotojus tenkinančių apšvietimo formų yra mėlyna spalva praturtinta natūrali dienos šviesa. Toks darbo vietos apšvietimas ne tik mažina nuovargį, bet ir didina motyvaciją, skatina efektyvumą. Itin teigiamai taip pat vertinama ir šilta dirbtinė šviesa – ji didina kūrybingumą.
Dar vienas įdomus Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatas: reikšminga netoli biuro esančių maitinimo vietų pasiūlos teigiama įtaka darbuotojų motyvacijai.
„Pagal iš klientų gaunamas užklausas matome, kad poreikis greta biuro turėti visas paslaugas sparčiai auga – svarbios tampa ne tik maitinimo įstaigos, bet ir sporto klubai, grožio centrai, parduotuvės ir visos kitos kasdienės paslaugos bei pramogos. Šiandien kuriami verslo centrai negali būti izoliuoti ar uždari – jie turi atsirasti įprasto miesto gyvenimo epicentre. Taip juose dirbantys žmonės taupo laiką, auga jų gyvenimo kokybė, pasitenkinimas darbu ir gyvenimu apskritai.
Pavyzdžiui, būtent tokią aplinką kuriame „Paupyje“ – greta verslo centro ten įsikurs kavinių, restoranų, barų, nedidelių parduotuvėlių ir renginių kupinas turgus, kino teatras, įvairios kasdienės paslaugos, o pačiame verslo centre – sporto klubas“, – teigia vienos NT bendrovės turto valdymo direktorius Linas Savickas.
Dirbti kartu vengia, kai karšta
Darbuotojai yra labiau linkę bendradarbiauti, kai juos džiugina biuro interjeras, apšvietimas ir vyrauja tinkama temperatūra. Apklausoje dalyvavę vilniečiai bei kauniečiai teigia, jog šie trys veiksniai reikšmingai keičia požiūrį į komandinį darbą.
Užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, jog darbuotojai geriausiai jaučiasi kambario – maždaug 22 laipsnių temperatūroje. Vėsesnis oras biure, nors ir mažina motyvaciją bei pasitenkinimą, vis dėlto neturi tokios didelės įtakos darbo kokybei, kaip karštis. 28 laipsnių ir aukštesnė temperatūra itin neigiamai veikia gebėjimą efektyviai dirbti ir darbo kokybę.
Apklausos užsienyje rodo ir tai, kad didelę reikšmę darbuotojų gerovei turi galimybė patiems kontroliuoti savo darbo aplinką.
„Asmeninis mikroklimato valdymas, leidžiantis nusistatyti ne tik savo darbo vietos temperatūrą, bet ir apšvietimą bei vėdinimą, yra dar viena šiuolaikiniams verslo centrams privaloma savybė. Ne tik moksliniai tyrimai, bet ir nuolat gaunami nuomininkų, klientų atsiliepimai rodo, jog tai – darbuotojų gerovę ir tarpusavio santykius itin veikianti inovacija“, – sako L. Savickas.
Tyrimo dalyviai Vilniuje ir Kaune teigė, kad bendrai jų pasitenkinimą darbu labiausiai didina tinkamas triukšmo lygis, geras išplanavimas ir patinkantis interjeras, taip pat – vaizdas pro langą. Užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad darbuotojai labiausiai nori pro langą matyti gamtos elementus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas1
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus7
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...