- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gera žinia mokyklinio amžiaus vaikų turintiems tėvams – minimalus mokyklinių prekių krepšelis, palyginti su praėjusiais metais, atpigo apie 20 procentų, skaičiuoja „Swedbank“ Finansų instituto ekspertai. Be to, didėjant pajamoms tėvai gali daugiau dėmesio skirti įsigyjamų mokyklinių prekių ir daiktų kokybei.
Būtiniausių reikmenų krepšelis – už 58 eurus
Šiuo metu būtiniausių reikmenų krepšelis, į kurį įeina nauja kuprinė, rašymo priemonės, sąsiuviniai, piešimo reikmenys ir kitos kanceliarinės prekės, kainuoja 58 eurus. Palyginus su tokios pačios komplektacijos praėjusių metų krepšeliu, į kurį iš viso įtrauktos 39 skirtingos prekės, jo kaina sumažėjo apie 13 eurų. Šįmet parduotuvėse galima rasti pigesnių kuprinių, rašalinių parkerių, kai kurių piešimo reikmenų.
„Naujiems mokslo metams besiruošiantys tėvai ne tik galės vaikus pigiau aprūpinti būtiniausiais reikmenimis, jie taip pat ras didesnį prekių pasirinkimą parduotuvėse. Pastebėjome, kad šįmet prekybos tinklai gerokai išplėtė mokyklinių prekių asortimentą. Didesnis asortimentas ir išaugusi konkurencija tarp prekybininkų turėjo įtakos ir mažesnėms mokyklinių prekių kainoms šią vasarą“, – komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Pasak J. Cvilikienės, norintys sutaupyti tėveliai šįmet turėtų stengtis apsilankyti bent pas 2–3 skirtingus prekybininkus, prekiaujančius mokykliniais reikmenimis.
„Mūsų atlikta palyginamoji kainų analizė rodo, kad reikšmingų kainų skirtumų tarp skirtingų prekybininkų siūlomo mokyklinių prekių asortimento nėra. Vis dėlto jei mokyklai reikia aprūpinti kelias atžalas, tai net ir būtiniausiems pirkiniams bus galima sutaupyti iki keliasdešimties eurų. Be to, nors patraukliausias kainas dažniausiai siekia pasiūlyti didieji prekybos tinklai, pigesnių pasiūlymų galima rasti specializuotose raštinės prekių parduotuvėse“, – sako J. Cvilikienė.
Didesnis asortimentas ir išaugusi konkurencija tarp prekybininkų turėjo įtakos ir mažesnėms mokyklinių prekių kainoms šią vasarą.
Visas pasiruošimas mokyklai − nuo 260 eurų
Tiesa, jei moksleivį reikia aprūpinti ne tik būtiniausiomis prekėmis mokyklai, kurios kainuoja apie 58 eurus, bet ir nauja uniforma, sportine ar šokių apranga, pratybų sąsiuviniais, tokiu atveju reikės papildomai išleisti apie 200 eurų. Didesnę dalį šių pinigų gali tekti skirti naujai uniformai.
„Pastebime, kad pasisiūdinti naują uniformą šįmet kainuoja 8–10 proc. daugiau negu praėjusiais metais. Naujas mergaitėms skirtos uniformos komplektas, kurį sudaro švarkas, sijonas, sarafanas ir džemperis, kainuoja 128 eurus. Uniformos berniukams kaina šiek tiek mažesnė – ji siekia 123 eurus“, – sako J. Cvilikienė.
Apie 40 eurų tėvams teks išleisti sportinei ar šokių aprangai, dar iki 50 eurų reikės skirti ir pratybų sąsiuviniams. Bendra tokio mokinio krepšelio kaina, įskaitant anksčiau minėtas būtinąsias išlaidas, sudarys apie 260 eurų. Tiesa, jei tėvai nuspręs rinktis aukštesnės kokybės prekes, pavyzdžiui, brangesnę kuprinę ar sportinę aprangą, jų išlaidos moksleivio aprūpinimui gali priartėti prie 500 eurų.
J. Cvilikienė atkreipia dėmesį, kad būtiniausias mokyklines prekes sunkiau besiverčiančioms šeimoms gali padėti įsigyti savivaldybių skiriama parama. Dėl jos tėvai dar prieš rugsėjo pirmąją turėtų kreiptis į savo savivaldybės socialinės paramos skyrių.
Dar vienas patarimas sutaupyti norintiems tėvams – pasinaudoti prekybininkų pasiūlymais internete. Interneto parduotuvėse galima rasti ne tik pigesnių prekių, bet ir kitokio tipo asortimentą.
Tik tokiu atveju reikėtų nepamiršti įvertinti pristatymo išlaidų, kurios gali siekti nuo kelių iki keliolikos eurų ir padidinti galutinę įsigyjamų prekių kainą.
Būtina planuoti ir kitas išlaidas
Su mokykla susijusios išlaidos atėjus rugsėjui dažniausiai nesibaigia − papildomų lėšų gali prireikti išvykoms su klase, popamokiniam ugdymui ar būreliams, korepetitorių paslaugoms. Ne visiems šiems dalykams pavyksta skirti tiek pinigų, kiek tėvai norėtų.
Kaip yra parodžiusi banko užsakymu atlikta apklausa, 40 proc. tėvų, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų, norėtų daugiau pinigų skirti popamokiniam ugdymui ir korepetitorių paslaugoms. Tuo metu 53 proc. tėvų nurodo, kad daugiau pinigų skirtų vaikų laisvalaikio pramogoms, jei turėtų tokią galimybę. Todėl prieš mokslo metus tėvams reikėtų įvertinti ir įvairių papildomų išlaidų poreikį bei pagalvoti, kam verta taupyti, o ko galima atsisakyti.
Pasak J. Cvilikienės, yra viena sritis, kuriai tėvai turėtų pradėti taupyti dar vaikui esant jaunesnėse klasėse.
„Mūsų tyrimas parodė, kad vaikų ateičiai taupo 52 proc. tėvų, didžioji jų dalis – vaikų studijoms. Tai turbūt vienas reikšmingiausių dalykų, ką tėvai gali padaryti dėl savo vaikų ateities – užtikrinti kuo geresnį jų išsilavinimą. Ši investicija nemaža dalimi gali nulemti vaikų įsidarbinimo ir karjeros galimybes ir pajamų lygį ateityje“, – sako J. Cvilikienė.
Universitetinių studijų kainos Lietuvos aukštosiose mokyklose šiuo metu siekia nuo 1,5 tūkst. iki daugiau kaip 10 tūkst. eurų per metus. Kas mėnesį reguliariai atidedant po 30 eurų, per 12 metų tėvai gali sukaupti 4-5 tūkst. eurų sumą. Tokia suma jau galėtų padengti nemažą dalį pasirinktų studijų kainos ar kompensuoti savarankiško gyvenimo išlaidas išvykus studijuoti į kitą miestą ar šalį.
Kišenpinigiai per mokslo metus – nuo 50 iki 300 eurų
Dar vienas išlaidų tipas, kuriam turi nusiteikti tėvai – tai smulkūs moksleivių kišenpinigiai. Banko Finansų instituto duomenimis, ikimokyklinukams ir pirmokams tėvai per mėnesį vidutiniškai duoda 5 eurus, pradinukams – iki 15 eurų, o vyresnių klasių moksleiviams – iki 30 eurų kišenpinigių.
Pasak J. Cvilikienės, moksleiviui skiriami pinigai kasdienėms išlaidoms taip pat gali būti lavinamoji priemonė, kuri moko savarankiškumo. Tačiau skirdami pinigų savo vaikams tėvai turėtų su jais išsamiai pasikalbėti apie atsakingą jų panaudojimą, reguliariai domėtis, kaip vaikas juos išleidžia, patarti jam, kaip galėtų susitaupyti didesnę sumą.
„Tėvų skiriami kišenpinigiai – tai pirmieji savarankiško finansinio gyvenimo žingsniai. Kai kurie tėveliai daro klaidą galvodami, kad užtenka skirti tam tikrą sumą pinigų ir vaikas ilgainiui išmoks su jais elgtis. Nors vaikui skiriamos pinigų sumos gali atrodyti nereikšmingos, jis vis tiek turi būti supažindintas su pagrindinėmis taisyklėmis, kaip reikėtų elgtis su pinigais. Vaikas turėtų suprasti, kad vienoks ar kitoks jo finansinis sprendimas turės tam tikras pasekmes“, – pataria J. Cvilikienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...