- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rugsėjo 13 d. artėja, o kai kuriose verslo sektoriaus srityse vis dar tvyro chaosas, nes darbdaviai ne visai tiksliai žino, kaip reikės dirbti. LNK šia tema kalbino Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorių Audrių Ščeponavičių.
Pasak A. Ščeponavičiaus, Sveikatos apsaugos ministerija palaiko ryšį su verslo sektoriumi: „Su darbdaviais nuolatos yra palaikomas kontaktas, periodiškai turime nuotolinius susitikimus, taip pat atsakome raštu, telefonu – visais įmanomais kanalais informuojame, kaip reikės dirbti nuo rugsėjo 13 d. Noriu atkreipti dėmesį, kad dalis verslų ir anksčiau yra deklaravę veiklą su galimybių pasu“.
Visuomenės sveikatos departamento direktorius kalbėjo ir apie tai, kaip vyks įmonių patikrinimai, ar šios laikosi reikalavimų: „Operacijų vadovo sprendimas – visos kontroliuojančios institucijos tikrina tik savo objektus, kuriuos jie tikrina ir taip, neekstremalios situacijos metu. Valstybinė darbo inspekcija, kadangi lanko ir tikrina įmones, tai įmones tikrins ir toliau. Nacionalinis centras turi savo objektus. Tiesiog kiekviena kontroliuos savo objektus, kuriuos ir taip tikrino planine tvarka. Žinoma, visų įmonių tikrai nepatikrins, bet kiekviena kontroliuojanti institucija nusistato savo kriterijus, pagal kuriuos atlieka kontrolę. Manau, Valstybinė darbo inspekcija atsirinks objektus, kuriuos tikrins. Tikrinimo metu reikės įvertinti, kaip laikomasi ne tik įprastų kontrolės vertinimų, bet papildomai, kaip laikomasi operacijų vadovo sprendimų – ar darbuotojai naudoja asmens apsaugos priemones, ar reguliuojami srautai, ar darbuotojai testuojasi, ar yra dezinfekcijos priemonės. Į šituos aspektus Darbo inspekcija tikra turėtų atkreipti dėmesį, tikrindama savo objektus“ – sakė A. Ščeponavičius.
Baudos yra skirtingos. Juridiniam asmeniui gali būti skiriama 1500 tūkst. eurų bauda. Tai priklauso nuo pažeidimo dydžio.
„O kokius objektus eiti tikrinti, Sveikatos ministerija tikrai nenurodo Darbo inspekcijai. Sveikatos ministerija nenurodo nei Valstybinei maisto veterinarijos tarnybai, nei savivaldybei, kokius objektus tikrinti. Mes visada dalinamės informacija apie vietas, kur yra sergamumas didesnis, tai yra viešai prieinama. Statistikos departamentas skelbia informaciją apie juodąsias savivaldybes, kurių jau turime. Aišku, tose savivaldybėse turėtų būti didesnis dėmesys, bet visos institucijos ir taip tą mato. Sveikatos ministerija tikrai nenurodinės, kokias įmones reikia tikrinti“, – pridūrė jis.
„Kalbant apie įmones, daugiau kalbame ne apie galimybių paso turėjimą, o apie tai, kad darbuotojai turi testuotis. Nuo rugsėjo 13 d. atsiranda prievolė testuotis dirbantiems gamybos įmonėse. Valstybinė darbo inspekcija turėtų įvertinti, ar darbdavys tą testavimo tvarką užtikrina. Kiekvienoje įmonėje yra Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba, jeigu tai didesnė įmonė, o jeigu mažesnė – yra darbdavio įgaliotas specialistas, atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą, jis ir turi turėti informaciją, kokie darbuotojai testavosi, žino tų darbuotojų asmens duomenis“, – aiškino Visuomenės sveikatos departamento direktorius.
Esą jeigu patikrino metu bus nustatoma, kad įmonė leido dirbti nesitestavusiems asmenims, arba jeigu kažkas iš darbuotojų pateikė suklastotą galimybių pasą, atsakomybė kris darbdaviui: „Atsakomybė yra darbdavio. Operacijų vadovo sprendimais ir pagal teisės aktus, atsako darbdavys. Baudos yra skirtingos. Juridiniam asmeniui gali būti skiriama 1500 tūkst. eurų bauda. Tai priklauso nuo pažeidimo dydžio“, – teigė A. Ščeponavičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...