- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos ministras Rytis Kėvelaitis sako, kad planuojamas vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų aprūpinti ketvirtadalį Lietuvos elektros energijos poreikio. Tačiau vis dar nėra iki galo nustatyta, kas iki jėgainių parko turėtų nutiesti infrastruktūrą – ar projekto vystytojas, ar elektros perdavimo sistemos operatorius.
„Pirminis įvertinimas, bendrai teritorija, Lietuvos jūrinės vėjo energetikos potencialas, kuris yra pakankamai lengvai ir gerai išnaudojamas – 3,4 GW. Kalbant apie 700 MW projektą, tai gali patenkinti apie ketvirtadalį Lietuvos elektros energijos poveikio. Tai būtų tikrai didelė privati investicija, daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės.
Nuspręsta vystyti 700 MW, atsižvelgiant į tai, kad 2019 metais vidutinis Europoje įgyvendinamų projektų dydis buvo 560 MW, o čia kalbama apie aukcioną, kuris vyks dar 2023 metais. Kuo projektas didesnis, tuo 1 MWh kaina yra mažesnė“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje teigė viceministras.
Lietuvos energetikos agentūra atliks reikalingus tolimesnius tyrimus iki aukciono 2023 metais.
„Tie, kurie paprašys mažiausios finansinės paramos iš valstybės, tie ir gaus teisę tiek į paramą, tiek į vietą“, – pridūrė R. Kėvelaitis. Konkurso nugalėtojas gaus leidimą naudoti jūrinę teritoriją 41 metus.
„Tai galėtų sukurti apie 1300 darbo vietų. Vien su darbo mokesčiais susijusių įplaukų į biudžetą padidėjimas būtų beveik 9 mln. eurų“, – sakė viceministras.
Anot jo, tinkamą infrastruktūrą nutiesti turėtų elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“.
„Perdavimo sistemos operatorius turėtų parengti tinkamą infrastruktūrą, finansuojant ją iš tiek iš europinės paramos, jei jos nebūtų, galima finansuoti ir iš VIAP lėšų“, – sakė R. Kėvelaitis.
Lobistė Anastazija Peciukonė, atstovaujanti „Orsted Wind Power“ kompaniai, posėdyje teigė, kad leidimas vystytojams sutvarkyti ir elektros tinklų infrastruktūrą leistų sutaupyti lėšų.
„Kai turi ir kabelį, ir parką, tai leidžia optimizuoti visą projekto dizainą. Nebebūna diskusijų su jungties operatoriumi, kada prisijungti, ar tikrai bus paruošta. Jie gali kartu parko ir kabelio klausimą išspręsti kompleksiškai. Jeigu net ir statybos darbuose optimizuoti gręžimus, tie patys darbuotojai padaro visą darbą, būtų sunku įsivaizduoti, kodėl tai nesutaupytų lėšų“, – teigė ji.
Parlamentaras Algirdas Butkevičius teigė, kad jai infrastruktūros vystymas nebus atiduotas „Litgrid“, jūrinių vėjo elektrinių projekto vystymas gali užstrigti.
„Tokiuose projektuose valstybė turi suvaidinti labai didelį vaidmenį. Kai statėme SGD terminalą, buvome gavę 236 skundus per pusmetį (iš asmenų – ELTA), per kurių teritorijas turėjo eiti vamzdynai nuo terminalo į pagrindines trasas. Tada Vyriausybė priėmė sprendimą, kad tai yra valstybinės svarbos objektas ir teismas visus ginčus atmesdavo į šalį. Jeigu valstybė nevaidins šito pagrindinio vaidmens, tai su projekto įgyvendinimu įstrigsime 10-15 metų. Čia nėra jokia naujiena“, – sakė A. Butkevičius.
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Aistis Radavičius pritarė, kad atiduoti infrastruktūros vystymą vėjo jėgainių statytojui būtų rizikinga.
„Kai Lietuva daro pirmą tokį projektą, tai parodyti, kad operatorius prisiima atsakomybę, o ne atiduodama vystytojui į rankas, tai, manau, irgi labai aiškus signalas, kad valstybė yra nusiteikusi rimtai. Juolab matome pavojų, kurių gali kilti vystytojams su žemės servitutų gavimu dėl trasos tiekimo. Operatorius tai gali geriau atlikti“, – teigė A. Radavičius.
Vyriausybės nutarimu numatyta tiksli Baltijos jūros ekonominės zonos dalis, 15 ha jūros teritorijos, kurioje bus vykdoma tikslinga vėjo elektrinių plėtra iki 2030 metų. Šių elektrinių parko įrengtoji galia – 700 MW.
Tokios galios vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti apie 2,5-3 TWh per metus – tai yra beveik ketvirtadalis dabartinio Lietuvos suvartojamo elektros energijos poreikio. Skaičiuojama, kad į tokio galingumo vėjo parkus bus pritraukta iki 1 mlrd. Eur privačių investicijų.
Numatyta, kad konkursai šių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai jūrinėje teritorijoje bus organizuojami 2023 metų vasario 1 dieną. Iki šio laikotarpio patvirtintas teritorijos planavimo ir aplinkosaugos procedūras – specialiojo plano, strateginio pasekmių aplinkai vertinimą ir poveikio aplinkai vertinimą – atliks Lietuvos energetikos agentūra.
Jūrinio vėjo plėtra Baltijos jūroje yra numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje ir Nacionaliniame Energetikos ir klimato srities veiksmų plane.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse19
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą16
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau4
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...