- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė, atlikusi Finansų ministerijos parengto 2019-2022 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą, nurodė, kad jis yra tinkamas rengti 2020 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus.
Fiskalinės institucijos teigimu, pirmą šių metų Lietuvos ekonomikos augimas buvo subalansuotas – jam teigiamą įtaką darė galutinio vartojimo išlaidos, investicijos ir grynasis eksportas. Dėl pirmą pusmetį paspartėjusio Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimo Lietuvoje investicijos auga sparčiau nei tikėtasi.
Šalies vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas ir toliau išlieka vienas pagrindinių veiksnių, palaikančių privataus vartojimo išlaidų augimą. Prie to prisideda optimistiniai vartotojų lūkesčiai bei stabili, lėtesnė nei vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas, infliacija.
Stebimas Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos prekybos konflikto intensyvėjimas, aukštas politinis neapibrėžtumas Europoje, įskaitant „Brexit“, pasaulio ekonomikų augimo lėtėjimas, tikėtina, paveiks didžiųjų euro zonos valstybių ekonomikų augimą.
Fiskalinė institucija pažymi, kad pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonomikų augimo sulėtėjimas skatins ieškoti naujų eksporto rinkų. Vidaus rizikos veiksniai daugiausiai susiję su vidaus paklausa ir darbo rinkos tendencijomis.
„Esant neapibrėžtumui tarptautinėje aplinkoje ir išliekant neigiamam išorės rizikos veiksnių balansui, pirmą pusmetį Lietuvos ekonomikos augimas buvo spartesnis, nei tikėtasi. Tai lėmė 2019 m. Lietuvos ūkio raidos augimo peržiūrą didėjimo kryptimi. Namų ūkių vartojimas ir investicijos išlieka pagrindiniai veiksniai, lemiantys BVP augimą vidutiniu laikotarpiu“, – teigia fiskalinės institucijos patarėja Jurga Rukšėnaitė ir priduria, kad, ekonomikai sulėtėjus, optimistiniai vartotojų lūkesčiai taip pat gali reikšmingai suprastėti. Tai paskatintų namų ūkius taupyti ir atidėti vartojimą ateičiai. Jei ši rizika realizuotųsi – vidaus paklausa sulėtėtų.
Kai darbo našumas auga ne taip sparčiai kaip darbo užmokestis, atsiranda rizika šalies konkurencingumui tarptautinėse rinkose. Po spartaus ekonomikos augimo neatradus naujų ilgalaikės plėtros galimybių, kyla rizika šaliai patekti į vidutinių pajamų spąstus. Šis reiškinys aptariamas ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo ataskaitos intarpe.
Atnaujintoje Lietuvos ekonomikos temperatūros diagramoje 2019 m. I pusmetį nematyti didesnių pasikeitimų. Mažėjanti įtampa darbo rinkoje, aukštas gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis, infliacija nesiskiria nuo daugiamečio vidurkio.
Finansų ministerija rugsėjo 11 d. viešai paskelbė 2019-2022 m. ekonominės raidos scenarijų. Fiskalinė institucija pateikė Seimui išvadą dėl jo tvirtinimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis2
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu5
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti14
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...