Už balsavo 84 Seimo nariai, prieš 10, o susilaikė 29.

„Balsuodami už šį kodeksą suteikiame milžinišką pasitikėjimo kreditą darbdaviams, dabar laikas verslui parodyti, kad jis gali prisidėti prie Lietuvos problemų sprendimo“, - pareiškė „valstietis“ Tomas Tomilinas.  

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys konservatorius Rimantas Jonas Dagys įsitikinęs, kad pataisos „gerina prieš tai priimtą prastą Darbo kodeksą“. 

Tačiau jis pabrėžė, kad derybose su darbdaviais profesinės sąjungos buvo per silpnos.

„Situacija, į kurią buvo pastatytos profsąjungos, buvo nelygiavertė, nes jie turėjo pasirinkimą - arba įsigalios prastas Darbo kodeksas, arba priimti darbdavio siūlymus, kai kuriuos kompromisus. Tai nebuvo derybos nuo nulio“, - kalbėjo R. J. Dagys.

Jis apgailestavo, kad Seimas nesugriežtino neterminuotų darbo sutarčių sąlygų ir nelicencijavo laikino įdarbinimo įmonių. 

Liberalė Aušrinė Armonaitė piktinosi, kad birželį diskutuoti dėl nuostatų, kurios turi įsigalioti liepą, „yra skandalinga, nes yra labai nedaug laiko pasiruošti įgyvendinti“. Darbo kodeksą svarstantį Seimą parlamentarė vadino neryžtingu.

„Tai, kad Seimas turėjo pusę metų tvarkyti Darbo kodeksą ir nuolatos, net ir paskutinėmis akimirkomis, dairėsi į Trišalę tarybą, irgi rodo tam tikrą ryžto stoką“, - teigė A.Armonaitė. 

Socialdemokratas Algirdas Butkevičius apgailestavo, kad dar 2015 metais vasarį Seimui priimti atiduotas Darbo kodekso projektas finišo tiesiąją pasiekė 2017 metų birželį.

„(Darbo rinkos) reforma yra pavėlavusi ir mes apsigauname galvodami, kad liepos 1 dieną startuosime ir kažkas iš esmės pasikeis“, - pareiškė pradinį Darbo kodekso variantą palaiminusios Vyriausybės buvęs vadovas.  

Biudžeto ir finansų komiteto narys liberalas Kęstutis Glaveckas apgailestavo, kad priimdamas kodeksą Seimas „nepažiūrėjo į priekį“ ir pasigedo „nedarbo kodekso“: „Per artimiausius 15–20 metų iš tikro didžioji dalis (darbo vietų - BNS) Europos Sąjungoje bus prarasta dėl robotizacijos, dėl kitų dalykų... Šitiems santykiams mes visiškai nesame pasiruošę ir mūsų laukia didžiuliai iššūkiai“.

Po paskutinių pakeitimų Kodekse numatyta nauja atostogų skyrimo tvarka - jos galės trukti 20 darbo dienų, jeigu dirbama 5 dienas per savaitę, arba 24 dienos, dirbant 6 dienas.

Darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 val., įskaitant papildomą darbą ir viršvalandžius.  Darbdaviai privalės apskaityti visų darbuotojų darbo laiką.

Dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas negalės viršyti 8 valandų per dieną (arba pamainą) per apskaitinį trijų mėnesių laikotarpį, nebent kitaip bus susitarta šakinėse kolektyvinėse sutartyse.

Darbdaviai, kurie ne dėl darbuotojų kaltės dels atsiskaityti su atleistais žmonėmis, privalės mokėti netesybas, kurios negalėtų viršyti daugiau kaip 6 mėnesių atlyginimus.

Per 10 darbo dienų nuo Darbo kodekso įsigaliojimo profsąjungų ar darbo tarybos vadovai darbdaviui turės pateikti darbuotojų atstovų sąrašą, kuriems būtų taikoma apsauga dėl atleidimo iš darbo ir darbo sąlygų bloginimo. 

Darbdavys turės darbuotojams teikti informaciją apie vidutines jų algas.

Nekonkuravimo susitarimai gali būti sudaromi darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar jai pasibaigus ir galiotų ne ilgiau kaip dvejus metus.

Seimas įpareigojo darbdavius streiko metu nepriimti naujų darbuotojų į streikuojančiųjų vietas, nepriimti bet kokių vienašališkų sprendimų visiškai arba iš dalies nutraukti įmonės veiklą ar ją trikdyti.

Darbo ginčų nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje bus nemokamas ir šalių patirtos išlaidos nepriteisiamos.

Liberalesnis kodeksas buvo priimtas pernai birželį, bet netrukus jį prezidentė vetavo. 2016-ųjų rudenį Seimas veto atmetė, Vyriausybei su profsąjungomis sutarus kodeksą pataisyti iki Seimo rinkimų pabaigos. Tai lapkričio pradžioje baigiantys kadenciją parlamentarai ir padarė - dar neįsigaliojusį kodeksą šiek tiek pataisė. Pataisos buvo teikiamos atsižvelgiant į prezidentės pastabas, bet pritarimo Trišalėje taryboje tada sulaukė tik nedidelė dalis šalies vadovės pasiūlymų. Į valdžią atėjus „valstiečių“ ir socialdemokratų daugumai, kodeksas buvo atidėtas pusmečiui, kad galėtų būti antrąkart pataisytas. 

Prezidentūros skaičiavimais, Seimas, po dviejų kodekso pataisymų, atsižvelgė į į 18 iš 22, arba daugiau kaip 80 proc. prezidentės Dalios Grybauskaitės pastabų, kurias šalies vadovė buvo nurodžiusi pernai vasarą vetuodama kodeksą.

Šis Darbo kodeksas bus antrasis po Nepriklausomybės atkūrimo. Dabartinis kodeksas galioja nuo 2003-ųjų.  

Dar anksčiau darbo santykius Lietuvoje reglamentavo atskiri įstatymai.

Sukauptas atostogas teks išnaudoti iki 2020-ųjų liepos

Visas už trejus ir daugiau darbo metų sukauptas atostogas, kurias žmonės yra sukaupę pagal senąjį Darbo kodeksą, reikės išnaudoti iki 2020 metų liepos.

Atsižvelgęs į Seimo teisininkų pastabas, Seimas antradienį priėmė tokią Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo pataisą - už balsavo 78 Seimo nariai, prieš - 4, o susilaikė 27.

Pagal naująjį Darbo kodeksą kasmetinės atostogos bus perskaičiuojamos darbo dienomis, už kiekvienas septynias kalendorines dienas suteikiant 5 arba 6 darbo dienas, jeigu dirbama atitinkamai 5 ar 6 dienas per savaitę.

Nuo liepos bus suteikiama 20 arba 24 darbo dienos atostogų - priklausomai nuo to, ar dirbama 5, ar 6 darbo dienas per savaitę. Darbo ir kolektyvinės sutartys arba Vyriausybė galės nustatyti ilgesnes atostogas, pavyzdžiui, už ilgalaikį nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje.

Atmetė pasiūlymą dėl terminuotų sutarčių

Terminuotą darbo sutartį nuolatiniam darbui nuo liepos bus galima sudaryti ir tada, jeigu jos nebus aptartos kolektyvinėje sutartyje.

Seimas antradienį atmetė ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto, ir konservatoriaus Rimanto Jono Dagio siūlymą griežčiau reglamentuoti terminuotas darbo sutartis nuolatiniam darbui.

Už pataisą balsavo 23 Seimo nariai, prieš - 53, o susilaikė 40. Dar vyks galutinis balsavimas Seime dėl visų Darbo kodekso pataisų.

Naujame kodekse lieka nuostata, kad terminuotų sutarčių nuolatiniam darbui negali būti daugiau kaip 20 proc. visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių.