- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Esant darbuotojų trūkumui, verslas keičia požiūrį ir jau noriai priimtų į darbą vyresnius žmones. Iš dalies verslas atsidūrė aklavietėje: padėtis darbo rinkoje – kritiška, praneša LNK.
Nori, kad vyresnieji darbe taptų norma
Į pučiamųjų orkestrų mokytoją ir orkestrų vadovą Vytautą Skripkauską Žirmūnų gimnazijoje kreipiamasi „maestro“. Šioje mokykloje jis dirba 55 metus. Nors Vytautui 94 metai, mokytojavimo mesti dar nežada, nes, kaip pats sakė, geresnių už jį tiesiog nėra.
„Vienam gabiam muzikantui sakau: nori dirbt? Sako: noriu. Sakau: aš tau perleidžiu gerą orkestrą. Ir leidau jam ten dirbti. Po mėnesio atėjo, sako: aš negaliu dirbti, sakau dešimt kartų, neklauso, aš noriu duoti į ausį – manęs neklauso. Sakau: žinai, duosi į ausį ir bus viskas baigta“, – pasakojo V. Skripkauskas.
Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje išvysti vyresnį mokytoją – anokia naujiena. Čia dirbančių 67 pedagogų amžiaus vidurkis svyruoja tarp 50–60 metų.
„Jeigu nėra didelio konkurso tam tikrai pozicijai užimti, o mes žinome, kad šiuo metu tikrai trūksta tiksliųjų mokslų mokytojų, gamtos mokslų mokytojų, tai jau tokio kriterijaus tiesiog negali įvesti, nes iš viso džiaugiesi, kad ateina žmogus ir dirba“, – sakė gimnazijos direktorius Edmundas Grigaliūnas.
Iš viso džiaugiesi, kad ateina žmogus ir dirba.
Premjerė Ingrida Šimonytė nori, kad vyresnio amžiaus taptų norma ne tik švietime, bet ir kituose sektoriuose, ypač kai šiuo metu verslas skundžiasi nerandantis 60 tūkst. darbuotojų.
„Mes taip pat turime priešpensijinio amžiaus grupių, galbūt ir kitų, atskirtyje esančių grupių, neįgaliųjų, kurie galėtų būti įtraukti į darbo rinką aktyviau dabar“, – teigė I. Šimonytė.
Vytautas Skripkauskas. / Stop kadras
Verslas kelia sąlygas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija keisti vyresnių žmonių įdarbinimo neketina, esą pirmiau dėl to apsispręsti turi darbdaviai.
„Mes dabar matome, kad tie žmonės tikrai patiria didžiausią riziką ir būti atleisti, ir, jeigu pasižiūrėtume į vidutinį padavėjų amžių kavinėse Lietuvoje ir kažkokioje kitoje Europos šalyje, tai matytume tuos skirtumus“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Verslas linkęs keisti požiūrį.
„Tas 40–50 metų ir vyresnis segmentas tikrai turi labai didelę paklausą“, – tikino pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Bet vyresniems atverti žada tik tuos darbus, kurių paprastai atsikrato jaunimas, ir tuos, kur papildomų rankų šiandien reikia labiausiai – transporto ir saugojimo, gamybos, administracijos, aptarnavimo bei prekybos sektoriai.
„Nuosekliuose gamybiniuose dalykuose dažnai, deja, jaunimas savęs neranda“, – šnekėjo V. Janulevičius.
Dabartiniams iššūkiams esant, reikalingas kompiuterinis raštingumas.
Darbdaviai turi ir daugiau sąlygų – priimti vyresnius galėtų tik prieš tai juos apmokius.
„Dabartiniams iššūkiams esant, reikalingas kompiuterinis raštingumas ir pakankamai aukšto lygio“, – teigė E. Grigaliūnas.
Vyresni prašo jų nenuvertinti. Esą naujosios technologijos jiems jau pažįstamos.
„Pasakysiu tokią paslaptį: direktoriaus pavaduotojas (dabar jis jau pensijoje) nesupranta, kad aš kasdien su sūnum Amerikoje kalbu per „Skype“. Jis to nesupranta, sako: kaip čia gali būti?“ – kalbėjo Vilniaus Žirmūnų gimnazijos orkestro vadovas V. Skripkauskas.
Anot verslo, kas iš esmės turėtų keistis, tai valstybės organizuojamas perkvalifikavimo procesas.
„Reikalavimai trejus metus mokytis aukštosiose ar profesinėse mokyklose yra vienas elementas, kitas elementas yra susijęs su valstybės finansavimu, nes valstybė turi tokiems žmonėms padėti“, – tvirtino Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Ministrė M. Navickienė pripažino, kad vyresnių žmonių apmokymas turėtų būti taiklesnis, todėl padėčiai ištaisyti žada pradėti nuo savivaldybių – su merais aiškiau aptars profesijų poreikius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai3
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės2
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai9
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES1
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...
-
Eiles pasienyje su Baltarusija didina uždaryti punktai, patikra, stačiatikių Velykos3
Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidim...
-
Alkoholio prekybos taisyklėse šalinami akis badantys trūkumai8
Seimo Ekonomikos komitetas pritarė alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui. Taip siekiama ištaisyti konkurenciją iškreipiančius trūkumus. ...
-
Bankų pelnai auga, tačiau klientams – jokios naudos: už kai kurias paslaugas tenka mokėti daugiau8
Kai kurie didieji bankai daliai klientų brangina dalį savo paslaugų. Kai kuriems gyventojams brangiau atsieis didesnės sumos išgryninimas, o daliai viename banke teks atseikėti daugiau ir už papildomą debeto kortelę. Bankininkai aiškina, ...