- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusiais metais pieno ūkiai galėjo lengviau atsikvėpti – vidutinė metinė pieno supirkimo kaina pasiekė 2013 metų lygį, kai žemdirbių pajamos už parduotą natūralų pieną buvo didžiausios istorijoje.
Išankstiniais duomenimis, žemdirbių pajamos už parduotą pieną 2017 metais išaugo iki 415 mln. eurų, arba daugiau kaip trečdaliu nei 2016 metais. Pagal gautas pieno ūkių pajamas jos grįžta į iki krizinį 2013 metų lygį – tuomet pajamos už parduotą pieną siekė 424 mln. eurų.
Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio, pernykščiai metai pienininkams buvo geri – palankios sąlygos eksporto rinkose perdirbėjams leido gaminti ir parduoti daugiau pieno produktų, todėl už žaliavą ūkininkams buvo mokama aukšta kaina – beveik kaip 2013 metais.
„Dėl Europos Sąjungos sankcijų Rusijos rinka užsidarė 2014 metų pabaigoje. Dėl kritusių lietuviškų pieno gaminių pardavimų eksporto rinkose vidutinė metinė žaliavos kaina 2015 ir 2016 metais mūsų šalyje krito iki rekordinių žemumų – 216 eurų už toną. Pieno pramonei sėkmingai perorientavus eksportą, metinė vidutinė natūralaus pieno kaina pernai pakilo iki 296 eurų už toną, – daugiau natūralus pienas kainavo tik 2013 metais – 317 eurų“, – sakė E. Simonis.
Vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje šių metų sausį sudarė 307,6 eurus už toną ir buvo 4,6 proc. mažesnės nei gruodį. Nors pieno supirkimo kainos smuko trečią mėnesį iš eilės, jos yra 1,5 proc. aukštesnės už 2017 metų sausį.
„Nepaisant nedidelio pieno supirkimo kainų kritimo – jos išlieka pakankamai auštos. Kol kas situacija rinkoje yra normali – žaliavos kainas lemia labai nepastovi pieno produktų pasiūla ir paklausa eksporto rinkose“, – sakė E. Simonis.
Eksperto vertinimu, pieno supirkimo kainos Lietuvoje gali dar mažėti – įtakos tam turės žalio pieno gamybos ir produkcijos didėjimas Bendrijoje bei sezoniškumo veiksnys artėjant vasarai.
Bendra pieno gamyba Europos Sąjungos ūkiuose pernai per 11 mėnesių, palyginti su 2016 metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 1,5 proc. Vien lapkričio mėnesį, palyginti su 2016 metų lapkričiu, pieno gamyba ūkiuose išaugo net 5,8 proc. Žalio pieno gamybos kiekiai pernai lapkritį daugiausia išaugo Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėse Karalystėse, Airijoje, Italijoje ir Lenkijoje.
Pasak E. Simonio, didėjanti žalio pieno ir pieno produktų pasiūla jau paveikė Europos biržoje prekiaujamų pagrindinių gaminių – sviesto, sūrio ir pieno miltų – indeksuojamas kainas, kurios nuosekliai mažėjo pastaruosius kelis mėnesius.
Lietuvos stambiems pieno ūkiams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, Lietuvos pieno perdirbimo įmonės sausį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 362 eurus už toną. ES šalyse, kuriose dominuoja dideli pieno ūkiai, sausį mokėta vidutinė kaina siekė 374 eurus už toną.
„Lietuvos pieno perdirbimo įmonės eksportuoja apie 60 proc. pagamintos produkcijos, todėl pieno gaminių paklausos ir kainų svyravimai eksporto rinkose tiesiogiai veikia superkamos žaliavos kainą mūsų šalyje“, – sakė E. Simonis. –Pernai, kai tarptautinėse biržose gerokai išaugo pieno produktų kainos ir paklausa, atitinkamai didėjo ir pieno žaliavos kaina. Pastaruosius kelis mėnesius Europoje biržinių pieno produktų kainos nuosekliai judėjo žemyn –atitinkamai koregavosi ir žalio pieno kaina Lietuvoje“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...