- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didieji Lietuvos miestai jau skelbia apie šildymo sezono pabaigą. Šis šildymo sezonas buvo vienas brangiausių, nes smarkiai pakilo tiek biokuro, tiek dujų kainos.
Tačiau atokvėpis bus trumpas, nes nuo rudens padėtis gali būti dar sudėtingesnė, rašo „Lietuvos rytas“.
Valdžia šįmet ėmėsi sprendimų ir pridėtinės vertės mokesčio už šilumą tarifą laikinai sumažino nuo 9 procentų iki nulio, taikydama jį atgaline data – nuo metų pradžios. Tačiau tikroji šilumos gamybos kaina nuo to niekaip nepasikeitė. O būtent šį šildymo sezoną ji pasiekė dar nematytas aukštumas.
Gruodį ji siekė 6,69 cento už kilovatvalandę ir dar buvo mažesnė nei tą patį 2013 metų mėnesį, kai Lietuva buvo visiškai priklausoma nuo rusiškų dujų.
Jau šių metų vasarį 2013-ieji užleido ilgai laikytą brangymečio poziciją: Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, vidutinė šilumos gamybos kaina Lietuvoje siekė 8,27 ct/kWh, o prieš 9 metus – 7,53 ct/kWh. Tas pats buvo ir kovą – atitinkamai 8,28 ir 7,38 ct/kWh, ir balandį – 8,04 ir 7,36 ct/kWh.
Šilumininkams riesta
Atrodytų, milžiniškos sąskaitos, prislėgusios gyventojų, ypač Vilniaus, pečius, turėjo smarkiai papildyti šilumos gamintojų ir tiekėjų kišenes. Tačiau nutiko priešingai.
Mat nebuvo tikėtasi, kad tiek dujų, tiek biokuro kainos pakils į tokias aukštumas ir tokiam ilgam laikotarpiui. Todėl kai kurios įmonės pritrūko netgi apyvartinių lėšų kurui įsigyti. Antai Vilniaus šilumos tinklai dar pernai gruodį atskleidė, kad įmonei gali pristigti net 100 mln. eurų. Bendrovė ne kartą turėjo skolintis dešimtis milijonų eurų, kad užsitikrintų dujų tiekimą.
„Pagal galiojančią tvarką, į šilumos kainą nėra įtraukiamos visos sąnaudos, kurios smarkiai pradėjo didėti. Atitinkamai šilumos tiekėjams ėmė trūkti apyvartinių lėšų, augo skolos. Tačiau į kainą neįskaičiuojamos net ir palūkanos už paskolas. Todėl finansinės problemos – didžiulės“, – „Lietuvos rytui“ sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG), kurių Kaune yra daugiausia iš visos Lietuvos, dar praėjusią vasarą įspėjo, kad VERT pakeista šilumos supirkimo tvarkos metodika yra pasmerkusi daugelį jų dirbti nuostolingai.
Todėl kai kurios įmonės netgi svarstė galimybę atsisakyti dalyvauti šilumos supirkimo aukcionuose.
„Padėtis yra tiesiog tragiška. Dėl nesuprantamo reguliavimo mes negalime užsitikrinti, kad bus padengtos net ir įmonių sąnaudos gaminant šilumą“, – teigė Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos vadovas Vytautas Kisielius.
Sukasi pernelyg lėtai
VERT dar pernai rudenį sulaukė spaudimo iš Seimo Ekonomikos komiteto kuo greičiau persvarstyti šilumos supirkimo tvarką, nes NŠG įmonės ėmė tiesiog skęsti nuostoliuose. Bet iki pat šių metų kovo vyko vadinamosios konsultacijos su rinkos dalyviais, todėl esminių sprendimų taip ir nebuvo priimta.
„Taryba šiuo metu vertina gautus pasiūlymus ir pastabas. VERT inicijavo pakeitimus siekiant sudaryti lankstesnes šilumos gamybos sąlygas rinkos dalyviams, todėl yra siekis, kad jie jau galiotų ateinančiam šildymo sezonui. Tikimės, kad naujoji supirkimo tvarka įsigaliotų ne vėliau kaip 2022-ųjų rugsėjo pirmąją“, – teigiama VERT atsakyme „Lietuvos rytui“
Tačiau Seimo Ekonomikos komiteto narys, buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas įsitikinęs, kad sprendimai priimami per lėtai.
„Šildymo sezonai keičiasi vienas po kito, o esminių pasikeitimų taip ir nepriimta. O juk, pavyzdžiui, Kaune arba Klaipėdoje biokuro įrenginių savininkai sulaukia spaudimo iš atliekų degintojų. Todėl kai kurie nebekalba apie pelno maržas, o tik apie tikimybę išgyventi. Esame sutarę, kad komitete, pasibaigus šildymo sezonui, įvertinsime visus pokyčius ir kainodarą“, – sakė parlamentaras.
Iš verslo – vien nuostoliai
Bene akivaizdžiausias prasto reguliavimo pavyzdys – bendrovės „Ekopartneris“, valdančios su ES parama pastatytą biokuro jėgainę Kaune, nepavydėtina padėtis. Ši įmonė yra reguliuojamas gamintojas, VERT nustato ir jos sąnaudų krepšelį, ir pelningumo ribas.
Mes negauname už šilumą tokios kainos, kuri padengtų sąnaudas.
„Tik kas iš to, jei apie pelningumą negalime net kalbėti. Mes negauname už šilumą tokios kainos, kuri padengtų sąnaudas. Šį sezoną mūsų nuostolis bus rekordinis – gal apie pusę milijono eurų. Per vasarą reikia atlikti remontą, įsigyti kuro, išlaikyti personalą, tik kaip tai padaryti, kai rezultatas neigiamas?“ – klausė „Ekopartnerio“ vadovas Ramualdas Rutka.
Jo teigimu, jau 4-5 NŠG Kaune balansuoja ties išlikimo riba.
„Tai – apie 100 megavatų. Ką reiškia, jei pasitrauks iš rinkos tokie pajėgumai? Tiesiog teks deginti dujas, nors niekas to nenori. Kaunas šilumos gamybos požiūriu jau yra žaliausias miestas, tačiau tie patys gamintojai čia nebegali išsilaikyti. Nors visi sutaria, kad jokio jų pertekliaus nėra“, – aiškino R. Rutka.
Keliuose šalies miestuose veikiančios Prancūzijos kapitalo bendrovės „Idex Baltic“ plėtros direktorius Thierry Mourot teigė, kad šį sezoną VERT nuolatos vėlavo priimti reikalingus sprendimus, o tai nulėmė šilumos gamintojų nuostolius.
„Dėl tokio ydingo reguliavimo „Idex Baltic“ katilinės vien Vilniuje šį šildymo sezoną negavo daugiau nei 2,7 mln. eurų pajamų, kurios būtinos gamybos sąnaudoms padengti. Šie praradimai atsilieps ir planuotoms investicijoms, ir pasiruošimui naujam šildymo sezonui, ir bendrovės veiklos efektyvumui. Deja, bet tenka neatmesti galimybės šių sąnaudų padengimo ieškoti ir teisminiu keliu“, – teigė pašnekovas.
Visi nori pokyčių
Tiek nepriklausomi šilumos gamintojai, tiek savivaldybių kontroliuojami šilumos tiekėjai sutaria, kad valstybės institucijos turi imtis pokyčių šiame sektoriuje, nes kitas šildymo sezonas, pagal dabartines prognozes, tikrai nebus nei lengvesnis, nei pigesnis.
„Ydinga tai, kad biokuro įrenginiai neįtraukiami tarp tų, kurie užtikrina tiekimą piko metu. Nors jie gali tai padaryti ir netgi daro. Tik už tai nėra atitinkamai sumokama. Piko laikotarpiams ir rezervui skirti vien dujų įrenginiai. Tačiau net jeigu mes nebeperkame rusiškų dujų, tai vis tiek veikia trianguliacijos taisyklė: kažkas jų negali įsigyti iš JAV ar kito tiekėjo, todėl perka iš Rusijos. Tai jau ir politinis klausimas“, – aiškino NŠG asociacijos vadovas V. Kisielius.
Tuo metu Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas V. Lukoševičius įsitikinęs, kad valstybė turi imtis sprendimų dėl apsirūpinimo biokuru, kurio kaina per pastaruosius metus išaugo 2-3 kartus.
„Jeigu biokuro ištekliai vadinami nacionaliniais, tai reikia kažkaip jei ne reguliuoti šią rinką, tai bent daryti jai poveikį. Nes dabar jo gamintojai, matydami penkis ar daugiau kartų pabrangusias dujas, ima kelti kainas. Aplinkos ministerija ir Generalinė miškų urėdija bando tartis dėl didesnių kiekių paruošimo. Tačiau reikia pasirūpinti, kad jie būtų skirti naudoti tik Lietuvoje. Nes dabar biokuro paklausa visame regione yra milžiniška“, – „Lietuvos rytui“ sakė V. Lukoševičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse19
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą16
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau4
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...