- Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė apie kitus metus kalba optimistiškai ir save drąsina. Tačiau verslininkai bei ekspertai ragina padėti į šalį rožinius akinius.
Vyriausybė apie kitus metus kalba optimistiškai ir save drąsina. Tačiau verslininkai bei ekspertai ragina padėti į šalį rožinius akinius ir šalies ekonomikos būklę vertinti ne pagal norus, o pagal galimybes. Apie tai, ką žada Lietuvai Rusijos ekonomikos nuosmukis, vežėjų blokada ir kitos aplinkybės – pokalbis su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu ir SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda.
Pone Dargi, kitus metus vadinate naujų rinkų paieškos metais. Greičiausiai juos reikėtų vadinti Rusijos rinkos praradimo metais, nes ji tampa per daug rizikinga ir neprognozuojama?
Be jokios abejonės, Lietuvos ūkio augimui didelės įtakos turės lėtėjanti Rusijos ekonomika, naftos kainų kritimas ir neatsigaunanti Europos Sąjungos rinka. Metų ekonomikos forume buvo kreiptas didelis dėmesys į naujų rinkų paiešką. Aš neatsitiktinai pavadinau ateinančius metus pasikeitimų ir naujų rinkų atradimo metais. Jie mums bus svarbūs ir esminiai rinkų divesifikavimo prasme.
Pone Nausėda, kai kurie bankininkai klientams, turintiems verslo reikalų Rusijoje, pataria kiek įmanoma greičiau pasiekti, kad pardavimai šioje šalyje nesudarytų daugiau dešimtadalio visų pardavimų. Kaip prekiauti su Rusija, kai rublio kursas krenta 5 procentais per parą? Pavyzdžiui, vakar pardavei sūrelį, o šiandien paaiškėjo, kad jis jau kainuoja 5 procentais mažiau. Ir galo nematyti.
Nepasakyčiau, kad šiuo metu Lietuvoje yra sektorių, labai tampriai susijusių su Rusijos rinka. Galbūt šiek tiek daugiau – pieno sektorius, tačiau dabar ir čia lyginamoji dalis pradės staigiai mažėti. Didžiojoje dalyje Lietuvos ūkio sektorių Rusijos dalis vargiai perkopia dešimtadalį. Tačiau dominuoja reeksportas, vežamas į Rusiją. Paradoksalu, tačiau per 8–9 šių metų mėnesius mūsų eksportas į Rusiją išaugo, nors, atrodytų, buvo daugybė įvairių blokadų ir kitų kliūčių. Eksporto augimas susijęs su tuo, kad tam tikrų prekių grupių – laidų, kabelių, šiluminio ir vakuuminio fasavimo mašinų – sudaryti sandoriai už 600–700 milijonų litų ir išgelbėjo mūsų eksportą į Rusiją.
Tačiau dabar, kai transportas stringa, sunku įsivaizduoti, kad reeksportas galės toliau egzististuoti, nes užsakovai, laiku nesulaukę prekių, mūsų trasportininkų paslaugų atsisakys. Jeigu niekas nesikeis, ši rinka bus prarasta. Šiuo metu mūsų verslininkai kenčia ir dėl politinių faktorių, ir dėl to, kad euro zonos ekonomika, deja, niekaip neatsigauna. Dėl to ir kyla kalbų apie trečiąsias rinkas, apie realią alternatyvą ir valstybes, į kurias reikėtų skverbtis.
Pone Dargi, Rusijos nuosmukis akivaizdus, politika valdo ekonomiką, tęsiasi vežėjų blokada. Kokią įtaką tai turės Lietuvos ūkiui kitąmet?
Pramonininkų skaičiavimais, mes kitąmet vargiai pasieksime valdžios suplanuotą 3,4 procentų BVP augimą,galime prognozuoti apie 2,6 procentus ir tik tokiu atveju, jei nebus didesnių bėdų su vežėjais.
Pramoninkų prognozės nuo valdžios planų skiriasi daugiau nei milijardu litų?
Kai mes kalbame apie naujų rinkų paiešką Pietryčių Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje, mūsų vežėjams liūdniau, nes jie ten negali išvažiuoti. Paslaugų sektoriuje susiklosčiusios situacijos poveikis gali būti rimtesnis, todėl reikia būti labai dideliais optimistais kalbant apie didelį mūsų BVP augimą.
Pone Nausėda, ar Jūs sutinkate, kad augimo, kokį prognozuoja Finansų ministerija,Vyriausybė, kitais metais nebus ir lūkesčiai bei įsipareigojimai, prisiimti prieš visuomenę, yra sunkiai įgyvendinami?
Ekonomistai dažniausiai operuoja 3 scenarijais: optimistiniu, baziniu ir pesimistiniu. Finansų ministerija kažkodėl remiasi akivaizdžiai optimistiniu scenarijumi. Tai ne bazinis scenarijus, kuriuo ir turėtume remtis.
Jūsų banko prognozė irgi buvo panaši?
Taip, numatėme augimą 3,2 procento, tačiau, atsižvelgiant į eksporto pokyčius, į nerimą vidaus rinkoje, manau, kad artimiausiu metu šią prognozę šiek tiek koreguosime. Labai sunku rasti priežasčių, kurios leistų kitais metais tikėtis didesnio augimo nei šiemet. Vidaus rinka labai jautriai reaguoja į bet kokį eksporto rinkų pokytį: jei su eksportu viskas gerai, po kurio laiko ir vidaus rinkoje bus gerai. Jeigu eksporto padėtis blogėja, vidaus rinka į tai sureaguos automatiškai, ypač tokioje mažoje valstybėje kaip Lietuva – ar per lėtesnį darbo užmokesčio augimą, ar per lėtesnį nedarbo lygio mažėjimą ir netgi vartojimo mažėjimą.
R. Dargis: Vartojimo indekso pokyčiai yra blogėjantys. Metų pradžioje buvo -9, dabar jau -17. Tikėtina, kad geopolitinė situacija ir toliau skatins žmones taupyti pinigus. Tai – ne tik Lietuvos problema. Vartojimo skatinimas aktualus visai Europai.
Tačiau esat gana skeptiškoms prognozėms dėl ekonomikos augimo, kalbėti apie vartojimo skatinimą yra labai sudėtinga?
G. Nausėda:Vėl atsiremiame į tas pačias priežastis. Kitų metų biudžetas yra sproginėjantis per visas siūles, nes prieš pajamų planavimą mes jau turėjome norų sąrašą. Ir tik tada ėmėme galvoti, iš kur gauti pajamų tiems norams įgyvendinti. Jeigu esant tokioms aplinkybėms mes imsime raikyti ir mokesčių naštos mažinimo programas, manau, galime ir patrūkti. Nebent rastume galimybių mažinti išlaidas. Tačiau vargu ar valdžia pripažins, kad dar įmanoma kažkokias išlaidas sumažinti. Mano manymu, rezervų tikrai yra – galima sumažinti valdymo išlaidas ne 5, o 10 procentų ir tikrai Lietuva aukštyn kojomis neapsivers.
Pone Dargi, ar kas nors išgirs jūsų prognozes ir padarys išvadas?
Būtų naivu tikėtis, kad dėl mūsų prognozių būtų koreguojamas biudžetas. Tačiau manau, kad kalbėti apie tai reikia.
Tačiau yra didžiulis skirtumas tarp to, kas suplanuota ir ką jūs prognozuojate.
R. Dargis: Esu įsitikinęs, kad kitų metų viduryje biudžetas tikrai bus koreguojamas.
G. Nausėda: Arba bus toleruojamas didesnis fiskalinis deficitas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų3
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...
-
ESO: dėl snygio elektros neturi 2 tūkst. vartotojų2
Dėl savaitės pradžioje Lietuvoje iškritusio šlapio sniego elektros vis dar neturi daugiau nei 2 tūkst. vartotojų, daugiausia – Utenos ir Panevėžio regionuose, BNS informavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Sugriežtinus patikrą rusiškų grūdų importo į Lietuvą neliko, bet išaugo jų tranzitas2
Lietuvai prieš mėnesį sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežamų grūdų kontrolę, jų importas per šį laiką beveik sustojo, tačiau tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos (ES) rinkas,...
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...