Taip LRT RADIJUI sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Be to, neslepia premjeras, iš privačių lėšų šios baudos niekas nesumokės: „Taip, tai mūsų visų pinigai, kitų variantų nebus. Nesvarbu, kaip tie pinigai į biudžetą pakliūva – ar per mokesčius, ar per dividendus.“

– Lietuvoje vieši už konkurencijos politiką atsakinga eurokomisarė Margrethe Vestager, su kuria aptarsite ir Europos Komisijos sprendimą skirti beveik 28 mln. eurų baudą „Lietuvos geležinkeliams“. Kokius variantus svarsto vyriausybė, kokių išeičių bus ieškoma?

– Šiandien mes tikrai susitiksime ir išgirsime situacijos vertinimą. Reikia ieškoti būdų, kaip, nedidinant konflikto, būtų galima iš tos situacijos išeiti oriai ir su kuo mažesniais nuostoliais.

– Kokie tie sprendimo būdai?

– Sprendimo būdai įvairūs. Svarstoma teisinė galimybė, bet, ar skųsti sprendimą, turės pasakyti mūsų teisininkai, labai gerai viską išanalizavę ir įvertinę. Yra galimybė kalbėtis dėl priimtinų išeičių, dėl baudos mažinimo ir kitų variantų. Be baudos, dar yra reikalavimas atstatyti išardytą geležinkelio ruožą.

Savaime suprantama, jeigu teks, mes ją sumokėsime. O šaltinis – viešieji finansai. Nesvarbu, ar tai įmonės lėšos, ar kitas šaltinis, bet tikrai niekas iš privačių lėšų šios baudos nesumokės.

Šiandien yra galimybė dalykiškai pasikalbėti ir tada mes vyriausybėje spręsime, kokius sprendimus galima priimti. Lygiai tą patį darys ir susisiekimo ministras su „Lietuvos geležinkeliais“.

– Yra nuomonių, kad baudą teks mokėti ir net nevertėtų labai ginčytis. Iš kokių pinigų baudą susimokėsime?

– Iš esmės, matyt, surasti labai daug argumentų, kad nemokėtume, nepavyks, bet mes turime išnaudoti galimybes. Žinoma, turime nepriimti tokių sprendimų, kurie dar labiau sunkintų finansinę naštą, nes yra delspinigiai, įvairios bylinėjimosi išlaidos.

Todėl turime labai racionaliai, be emocijų įvertinti situaciją, kurioje atsidūrėme. Dėl to kol kas nereikėtų nei panikuoti, nei atsipalaiduoti, bet dabar tai bus dalykiškas pirmas susitikimas ir matysime, kokie geriausi sprendimai.

– Kokia jūsų pozicija dėl tos baudos?

– Aš tikrai dabar neišsakysiu savo pozicijos. Vyriausybė savo poziciją apsvarstys pasitarime ir mes ją paskelbsime.

– Daugeliui kyla klausimas, kodėl per metus nepavyko kažko padaryti, kad ši bauda nebūtų paskirta.

– Pavyko daug padaryti, kad konfliktas būtų deeskaluotas. Bet procedūra buvo pradėta prieš keletą metų ir dabar, kai sprendimai padaryti anksčiau, atgaline data kažką spręsti jokių galimybių nėra. Normalizavome situaciją su „Orlenu“, bet procedūra buvo pradėta gerokai anksčiau ir dabar ji tiesiog pabaigta.

– Vis dėlto norėtume išgirsti atsakymą – jei teks mokėti baudą (o greičiausiai teks), mes turime tam pinigų? Kokie pinigai būtų panaudojami?

– Savaime suprantama, jeigu teks, mes ją sumokėsime. O šaltinis – viešieji finansai. Nesvarbu, ar tai įmonės lėšos, ar kitas šaltinis, bet tikrai niekas iš privačių lėšų šios baudos nesumokės.

– Mokėsime iš mokesčių mokėtojų pinigų?

– Taip, tai mūsų visų pinigai, kitų variantų nebus. Nesvarbu, kaip tie pinigai į biudžetą pakliūva – ar per mokesčius, ar per dividendus. Bet tai yra mūsų pinigai.

– Pajamų nelygybė išlieka itin opi problema. Lietuvoje atskirtis viena didžiausių Europos Sąjungoje. Kokį jūs, kaip vyriausybės vadovas, matote kelią šiai problemai spręsti?

– Tiesiog mažinti atskirtį. Kitų metų biudžeto projektas iš esmės sudarytas taip, kad būtų žengtas pirmas žingsnis į socialinės atskirties mažinimą. T. y. ne remti, ne pašalpomis skatinti, o dirbantiems ir gaunantiems mažas pajamas žmonėms per įvairias ir mokestines pertvarkas, ir kitus sprendimus didinti pajamas.

2018 m. metų didžiausia biudžeto dalis numatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Tai turbūt irgi daug pasako. Antra pagal dydį – sveikatos priežiūra ir gynyba. Pirmos dvi paminėtos sritys susijusios su atskirties ir nelygybės mažinimu.

– Užsiminėte apie biudžetą. O biudžetas bus perteklinis, jo išlaidos, palyginti su šiais metais, augs. Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad papildomos pajamos bus atidėtos į rezervą sunkesniems laikams. Kaip susidarė tokia, turbūt teigiama, situacija? Ką tai sako apie Lietuvos ekonomiką?

– To dar nebuvo ir mes privalome padaryti, kad šis biudžetas būtų subalansuotas ir šiek tiek perteklinis. Lietuvos ekonomika tikrai auga ir ta augančia ekonomika mes turime pasinaudoti kiek įmanoma daugiau.

Bet mes turime tam tikrų įsipareigojimų, ne kartą minėtą fiskalinę drausmę, todėl pagal išlaidų taisyklę yra labai aiškiai apribota, kur ir kaip galime leisti viešuosius finansus. Mes tikrai teiksime subalansuotą projektą, jis bus  šiek tiek perteklinis ir mes privalome tam tikrą dalį atsidėti, nes, kas laukia ateityje, prognozuoti galima, bet būna visokių netikėtumų. O mes turime rūpintis savo ateitimi ir nepakliūti į tokią situaciją, kaip 2008 m.

– Seimo pirmosios vicepirmininkės „valstietės“ Rimos Baškienės teigimu, praėję metai buvo gana darbingi, nors ir kupini politinio bangavimo. O opozicijos atstovai akcentuoja, kad svarbiems darbams valstybėje atlikti reikia sutelktos valdžios, daug išminties ir politinės patirties, o jos dar trūksta. Kaip jūs, kaip premjeras, matote pirmuosius Seimo metus?

– Metai buvo nelengvi dėl įvairių priežasčių. Tikrai bangavimų buvo ir valdančiojoje koalicijoje, ir dar yra. Daug žmonių į Seimą pateko pirmą kartą, todėl politinės patirties nebuvo, dalis mūsų žmonių neturėjo konjunktūrinės, procedūrinės patirties. Bet matau, kad progresas tikrai yra, praktiškai visi vyriausybės programos punktai įgyvendinti arba pradėti įgyvendinti.

Natūralu, kad visada norisi padaryti kuo daugiau ir kuo geriau, bet manau, jog galima sakyti, kad mes tuos įsipareigojimus, kuriuos buvome prisiėmę, nuosekliai vykdome.

– Kiek dabar stabili valdančioji koalicija, turint galvoje socialdemokratų reikalus?

– Yra tam tikrų klaustukų, bet šiandien Socialdemokratų frakcija yra daugumoje ir palaiko vyriausybės programą, ją įgyvendina. Kai išsispręs, kiek Socialdemokratų frakcijos narių sugalvos išeiti iš frakcijos, tada, jei tokie sprendimai bus, mes ir matysime, kokia situacija. Ji dar nėra iki galo išspręsta, ir manau, kad mūsų kolegos priims pačius geriausius sprendimus ir pirmiausia galvos apie valstybę, o tik paskui apie personalijas.

– Portalas „Delfi“ skelbia, kad jūs, apklausos duomenimis, vienas realiausių kandidatų tapti prezidentu. Pirmadienį laidoje „Dėmesio centre“ jūs aptakiai sakėte, kad neturite tokio tikslo.

– Galiu pakartoti tai, ką sakiau vakar, šiandien pagrindinis tikslas – sėkmingas vyriausybės darbas ir kylantys iššūkiai. Dabar reikia padaryti kiek įmanoma daugiau, kad įsisenėjusios problemos būtų išspręstos.