- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ministrai ir prezidentas: jei mažės ES lėšos, Lietuva neišvengs „šoko terapijos“
-
Ministrai ir prezidentas: jei mažės ES lėšos, Lietuva neišvengs „šoko terapijos“
-
Ministrai ir prezidentas: jei mažės ES lėšos, Lietuva neišvengs „šoko terapijos“
-
Ministrai ir prezidentas: jei mažės ES lėšos, Lietuva neišvengs „šoko terapijos“
-
Ministrai ir prezidentas: jei mažės ES lėšos, Lietuva neišvengs „šoko terapijos“
-
Ministrai ir prezidentas: jei mažės ES lėšos, Lietuva neišvengs „šoko terapijos“
-
Ministrai ir prezidentas: jei mažės ES lėšos, Lietuva neišvengs „šoko terapijos“
-
Ministrai ir prezidentas: jei mažės ES lėšos, Lietuva neišvengs „šoko terapijos“
-
Ministrai ir prezidentas: jei mažės ES lėšos, Lietuva neišvengs „šoko terapijos“
-
Ministrai ir prezidentas: jei mažės ES lėšos, Lietuva neišvengs „šoko terapijos“
-
Ministrai ir prezidentas: jei mažės ES lėšos, Lietuva neišvengs „šoko terapijos“
-
Ministrai ir prezidentas: jei mažės ES lėšos, Lietuva neišvengs „šoko terapijos“
-
Ministrai ir prezidentas: jei mažės ES lėšos, Lietuva neišvengs „šoko terapijos“
-
Ministrai ir prezidentas: jei mažės ES lėšos, Lietuva neišvengs „šoko terapijos“
-
Ministrai ir prezidentas: jei mažės ES lėšos, Lietuva neišvengs „šoko terapijos“
-
Ministrai ir prezidentas: jei mažės ES lėšos, Lietuva neišvengs „šoko terapijos“
-
Ministrai ir prezidentas: jei mažės ES lėšos, Lietuva neišvengs „šoko terapijos“
Su prezidentu Gitanu Nausėda susitikę ministrai trečiadienį pareiškė, kad Lietuva neišvengs „šoko terapijos“ nacionaliniam biudžetui ir rizikuoja įklimpti į vidutinių pajamų spąstus, jeigu Europos Sąjungos (ES) lėšos sanglaudai mažės.
2021 – 2027 metų ES daugiamečio biudžeto projekte siūloma, kad sanglaudos lėšos, skirtos mažinti atskirčiai tarp bendrijos narių, Lietuvai mažėtų maždaug 27 procentais.
„Mes norime lygių galimybių ir norime, kad nebūtų šoko terapijos mūsų nacionalinio biudžeto, kalbant apie sanglaudą ypatingai“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad toks sanglaudos lėšų mažėjimas „gali privesti Lietuvą prie tikrųjų vidutinių pajamų spąstų“, taip pat gali sulėtėti ekonomikos augimas.
Lietuvos ekonomikos augimas bus lėtesnis.
„Faktas, kad daug projektų, daug tikrai progresyvių projektų yra finansuojami iš šio lėšų šaltinio (sanglaudos fondų). Žinoma, reikėtų ieškoti alternatyvų, plano B, kaip finansuoti investicijas į mūsų šalies gerovės augimą. Bet kuriuo atveju, kokie tie sprendimai bebūtų surasti, Lietuvos ekonomikos augimas bus lėtesnis“, – teigė V. Šapoka.
Vilius Šapoka / D. Labučio/ELTOS nuotr.
ES šalių lyderiai naujam biudžeto derybų raundui susitiks vasario 21 dieną.
Naujasis bendrijos daugiametis iždas mažės, iš ES traukiantis Jungtinei Karalystei. Be to, kai kurios ES šalys siekia biudžete numatyti pinigų naujoms sritims, pavyzdžiui, saugumui.
Pasak L. Linkevičiaus, Lietuva laikosi pozicijos, jog naujos programos „neturi būti sąskaita įsipareigojimų, kurie jau yra duoti“.
Linas Linkevičius / D. Labučio/ELTOS nuotr.
Finansų ministras sakė, kad nuo ES biudžeto „tiesiogiai priklausys mūsų ateitis, gerovės augimas Lietuvoje“, nes vienas pagrindinių šalies gerovės augimo variklių yra bendrijos investicijos, parama žemės ūkiui ir regionų vystymuisi.
„Spaudimas prezidentui tikrai bus didžiulis“, – kalbėjo V. Šapoka.
„Mes tikrai suremsime tuos pečius, kad šitoje situacijoje Lietuva, atsižvelgiant į visas išskirtines aplinkybes, galėtų toliau tvariai vystytis“, – pridūrė jis.
Žemės ūkis ir klimatas
Lietuva taip pat siekia, kad ES išmokos šalies žemdirbiams kuo greičiau pasiektų bendrijos valstybių vidurkį.
Šiuo metu Lietuvoje ūkininkai už vieną hektarą dirbamos žemės gauna 181 eurų išmoką, ES vidurkis siekia 266 eurus.
Spaudimas prezidentui tikrai bus didžiulis.
Pagal Europos Komisijos siūlymą, išmokos pirmaisiais metais netgi kristų, bet 2027 metų pabaigoje pakiltų iki 204 eurų.
L. Linkevičius teigė, kad toks siūlymas „visiškai netenkina“, nes „atsilieka nuo tų pažadų, kurie buvo duoti dar prieš septynerius metus“.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis sakė, kad sieks rasti naujų argumentų įtikinti ES šalis pritarti spartesniam išmokų augimui.
Andrius Palionis / I. Gelūno/Fotobanko nuotr.
Pasak ministro, iš žemės ūkio sektoriaus bus daug reikalaujama prisidedant prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo, todėl jam reikės pagalbos.
„Jeigu žiūrėti į istoriją, kaip vykdavo derybos, tai pagrindinis argumentas būdavo Eurostato duomenys, kad mūsų ūkiai patiria tikrai nedideles sąnaudas, esame pigi šalis, darbo jėga pigiai apmokestinama, socialinės išmokos irgi mažos“, – teigė A. Palionis.
Jis pridūrė, kad sektorius jaučia nuoskaudą, kadangi „reikalavimai su klimato kaitos mažinimu yra identiški visoms šalims, o žiūrint į išmokų dydį mes esame lentelės pabaigoje“.
Ministrai su prezidentu taip pat aptarė Europos Komisijos iniciatyvas, skirtas Europai iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio.
Komisija tikisi šiam tikslui įgyvendinti per artimiausią dešimtmetį surinkti trilijoną eurų, taip pat bus kuriamas finansinis mechanizmas, kurio dalį sudarys lėšos iš ES biudžeto.
„Turbūt reikia sulaukti detalesnių skaičių, iš kur bus paimtos tos lėšos. Yra įvairių nuomonių, kad tai turi būti kitų fondų sąskaita, kitų šaltinių, esamų priemonių sąskaita, tačiau tai dar nėra galutinai patvirtinta“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Lietuvos vyriausybė skaičiuoja, kad įgyvendinti kovos su klimato kaita tikslams iki 2030 metų šaliai prireiks 14 mlrd. eurų, o iki 2050 metų – 41 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai1
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu6
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje6
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių2
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...