- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos šalių nesutarimų dėl europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ neliko, teigia Seimo Europos komiteto pirmininkė. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad projekto svarba Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vertinama vienodai.
„Anksčiau, jeigu būdavo tam tikro požiūrio išsiskyrimo tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, jeigu mums atrodydavo, kad gal jos stokodavo tam tikro judėjimo į priekį, tai dabar tikrai panašu, kad politiniame lygmenyje matomas labai kryptingai ir vieningai projekto svarbos klausimas (...). Tikrai yra pajudėjęs nemenkai projektas ir, man atrodo, ypatingai svarbus tarpvalstybinis sutarimas“, – BNS sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Yra supratimas visų šalių judėti į priekį. Tikimės, kad neatsitiks kažkokie nenumatyti dalykai, kurie galėtų sulėtinti šį projektą“, – pridūrė ji.
Parlamentinę „Rail Baltica“ projekto kontrolę vykdantis komitetas trečiadienį uždarame posėdyje aptarė „Rail Baltica“ eigą. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad tai vienas iš nuolatinių aptarimų: „Kas keletą mėnesių aptariami postūmiai“.
Anksčiau Baltijos šalys planavo, kad „Rail Baltica“ bus nutiesta 2026 metais, valstybių pozicijos kai kuriais projekto klausimais išsiskyrė, darbai jose vyksta skirtingais tempais. Vėliau projekto pabaiga atidėta iki 2030 metų.
Anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, per pastaruosius mėnesius pasistūmėta tiesiant geležinkelio linijas Lietuvoje ir Lenkijoje.
Yra supratimas visų šalių judėti į priekį. Tikimės, kad neatsitiks kažkokie nenumatyti dalykai, kurie galėtų sulėtinti šį projektą.
„Kas mums yra labai svarbu ir kalbant apie prioritetus, tai šiame projekte vienas svarbiausių dalykų – pasistūmėta taipogi šiuo klausimu per pastaruosius mėnesius“, – teigė komiteto vadovė.
Jos manymu, Lietuvos teritorijoje dabar vyksta „didžiosios darbų apimtys, kurios imliausios pinigams“.
Anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, iki šiol darbams Lietuvoje skirta 990 mln. eurų, o visam projektui – 2,7 mlrd. eurų. Anot jos, ateityje būtina galvoti ne tik apie Europos Sąjungos (ES), bet ir valstybės finansus projektui.
„Kiek pamenu, prieš porą metų buvo Komisijos (Europos Komisijos – BNS) atstovas šiuo klausimu, buvo kalbama, kad bus atsižvelgta ir į infliacijos dalykus ir tai, kas buvo tuo metu aktualu energetikos krizės, išaugusių kaštų akivaizdoje, tai buvo toks patikinimas, o su tuo vertinimu siejasi ir kiti įsipareigojimai. Bet, aišku, turime galvoti, ką ir savomis jėgomis pasidaryti“, – BNS sakė Europos komiteto pirmininkė.
Už europinio geležinkelio tiesimą Baltijos šalyse atsakinga bendra valstybių įmonė „RB Rail“, Lietuvoje už tai atsakinga „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Infra“.
Oficiali gerokai pabrangusio projekto kaina neskelbiama, anksčiau skelbta, kad ji gali siekti apie 7 mlrd. eurų.
„Rail Baltica“ numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.
„Rail Baltica“ turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus. Juo keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai traukiniai – iki 120 kilometrų per valandą greičiu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įvardijo, kiek turėtų kainuoti Lietuvos narystės ES 20-mečio komunikacinė kampanija1
Lietuvai minint narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį, ieškoma galinčiųjų sukurti šiai sukakčiai skirtą komunikacinę kampaniją. ...
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai19
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu15
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje8
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną4
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams2
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...