- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Smarkiai išaugus biokuro iš Baltarusijos importui sklinda gąsdinimai, neva jis gali būti užterštas radiacija. Tuo susirūpino ir politikai. Į tokias kalbas netruko reaguoti Radiacinės saugos centras (RSC) – paskelbė pranešimą, kad radioaktyviomis medžiagomis užteršto medienos kuro į Lietuvą nepatenka, rašo lrytas.lt.
Vasaros pabaigoje Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas tvirtino, kad mažiausia biokuro kaina visuomet turi paslapčių.
„Latvijoje dvejus metus vykdyti bandymai atskleidė, kad deginant baltarusišką biokurą, pelenai virsta radioaktyvia atlieka, viršijančia 10 tūkst. bekerelių kilogramui užterštumo lygį“, – teigė Seimo narys.
Anot jo, būtent dėl to kaimynai nutarė sugriežtinti reikalavimus biokurui, kad radiacinė tarša neviršytų 10 bekerelių kilogramui. Lietuvoje galioja triskart didesnė riba – 30 bekerelių.
Be to, S.Gentvilo teigimu, Rygos šilumos gamybos jėgainėje buvo įrengta technika, matuojanti radiacijos lygį kiekvieną kartą prieš deginant biokurą.
Į politikų kalbas netruko reaguoti Radiacinės saugos centras (RSC) – paskelbė pranešimą, kad radioaktyviomis medžiagomis užteršto medienos kuro į Lietuvą nepatenka. RSC specialistai teigė, kad pavojaus žmonių sveikatai tikrai nėra.
„Kasmet ištiriama apie 2 tūkst. susidariusių medienos kuro pelenų. 2018–2020 m. atliktų biokuro ir pelenų tyrimų rezultatai rodo, kad įvežtinio medienos kuro užterštumas neviršijo nustatyto lygio ir susidarę pelenai tinkami antriniam panaudojimui įvairiems tikslams, taip pat ir dirvoms tręšti“, – paskelbė RSC.
Centro specialistų teigimu, net ir lietuviškas biokuras šiuo atžvilgiu nėra vienodas. Pavyzdžiui, paruošto Dzūkijoje radionuklidų lygis yra didesnis nei kituose regionuose, nors normų neviršija.
Teiginiais, kad sudeginus kurą pelenuose radiacijos lygis padidėja iki tūkstančio kartų, suabejojo ir Vilniaus šilumos tinklų gamybos direktorius Miroslavas Mečkovskis. Pasak jo, radioaktyviųjų medžiagų koncentracijos laipsnis pelenuose būna apie 50, o kai kurių šaltinių teigimu – iki 300 kartų didesnis nei pačiame biokure.
Su nesklandumais nesusidūrė ir nepriklausomi šilumos tiekėjai. „Idex Baltic“ technikos direktorius Darius Čeledinas sakė, kad su tokio masto susidariusių pelenų užterštumu, apie kokį kalba politikai, dar niekuomet neteko susidurti.
„Rugpjūtį RSC vykdė neplaninį patikrinimą mūsų valdomoje elektrinėje Kaune. Atvykę inspektoriai paėmė medžio skiedros ir pelenų mėginius. Jau turime ir rezultatus – jokių pažeidimų nenustatyta. Manau, kad valstybės institucijų kontrolė, vykdant radiacinę importuojamo biokuro priežiūrą, yra pakankama ir operatyvi“, – sakė D. Čeledinas.
Šiuo metu baigiama statyti Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ), deginsianti tiek komunalines atliekas, tiek biokurą. Pastarasis greičiausiai bus baltarusiškas, kadangi sostinės regione jis yra pigiausias.
Todėl, kaip portalui lrytas.lt sakė VKJ atstovas Artūras Ketlerius, radiacijai tikrinti skirta įranga, kuri bus naudojama tiek į jėgainę pristatomų komunalinių atliekų, tiek biokuro įvertinimui, nelaikoma pertekline.
„Visas pristatomas biokuras ir komunalinės atliekos bus tikrinamos stacionariuose radiacijos matavimo įrenginiuose prie jėgainės vartų, kad radioaktyvios medžiagos nepatektų į jėgainę. Užfiksavus radiacinę taršą, biokuras ar komunalinės atliekos būtų gražinamos tiekėjui“, – aiškino A. Ketlerius.
VKJ dar nėra pradėjusi biokuro įsigijimo procedūrų. Metų pabaigoje jėgainės bandymams planuojama įsigyti apie 300-500 tūkst. MWh biokuro, kuris bus perkamas per „Baltpool“ biržą.
Biokuro iš Baltarusijos radioaktyvumo klausimą S. Gentvilas iškėlė ir praėjusią savaitę vykusiame Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje. Tačiau energetikos viceministras Egidijus Purlys teigė, jog biokuro radioaktyvumo tema jau aptarta su Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijomis.
„Šiuo metu importuojamas biokuras nėra arti nustatytų ribinių radiacinių reikšmių. Nei arti lietuviškų, nei netgi latviškų ribinių verčių“, – tvirtino E. Purlys.
Jo nuomone, griežtesni reikalavimai dėl biokuro iš trečiųjų šalių radiacinės taršos nebūtų veiksmingi ir netgi galėtų neigiamai paveikti vietinius biokuro ruošėjus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kandidatai į prezidentus nepritaria universaliam NT mokesčiui, kritikuoja ir reformą
Nė vienas kandidatas į prezidentus nepalaiko universalaus nekilnojamo turto (NT) mokesčio įvedimo, nors kai kurie pritartų, jog nuosavybė, naudojama gauti pelnui, būtų apmokestinta. Pirmadienį vykusių prezidentinių debatų metu taip pat netrūko ir ...
-
Lietuvai leista naudoti dar 8,7 mln. eurų įšaldytų RRF lėšų – svarstoma kreiptis į ES teismą
Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą dalinį įvertinimą ir leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos lėšų, prane&scaro...
-
LB pažėrė kritikos komerciniams bankams: ketinimas didinti paslaugų įkainius – liūdinantis faktas6
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog, nepaisant aukšto praėjusių metų pelningumo, dalies Lietuvos komercinių bankų ketinimas didinti paslaugų įkainius yra „liūdinantis faktas“. ...
-
Užderėjo pirmosios braškės: kokia jų kaina?10
Jau netrukus masiškai bus pradėtos skinti šių metų braškės. Pirmasis derlius jau užderėjo. Ūkininkai sako, kad šiemet braškių derlius bus vidutinis, nes saulės buvo mažai, o orai – permainingi. Visgi kainos la...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą2
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
G. Šimkus: pratęsus solidarumo įnašą, už 2025 metus jo galėtų būti gauta 50–70 mln. eurų4
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų. ...
-
Finansų ministerija svarsto kreiptis į ES Bendrąjį teismą dėl „įšaldytų“ RRF lėšų1
Finansų ministerija svarsto kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį teismą dėl Europos Komisijos (EK) veiksmų sprendžiant dėl Lietuvai skirtų „įšaldytų“ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka11
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 40 proc.3
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo 40 proc., o vietinė elektros gamyba užtikrino 86 proc. šalies suvartojimo, pirmadienį skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų6
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...