- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusios savaitės pabaigoje Biržuose atidaryta nauja 450 kW saulės elektrinė. Jos veiklos pradžią simboliškai pažymėjo teritorijoje įrengta unikali instaliacija – iš paukščio skrydžio matoma rugio varpa. Rekordinio meno darbo sukūrimui menininkė Agnė Kišonaitė sunaudojo net tris tūkstančius kvadratinių metrų audinio, o jėgainei paversti meno kūriniu menininkė užtruko tris dienas.
Į Gineso rekordų knygą patekusios kūrėjos sumanymas iš tiesų nepaprastas – tarp jėgainės saulės modulių ji įkomponavo stilizuotą rugio varpą, kuri atspindi „Biržų duonos“ veiklos prigimtį. Ši kūrybinė idėja itin puikiai atsiskleidžia žvelgiant į jėgainės teritoriją iš paukščio skrydžio.
„Stengiuosi, kad mano projektai taptų ne tik vizualiais meno kūriniais, bet ir perteiktų gilesnę juos įkvėpusių idėjų prasmę – mano darbuose dažnai atsispindi mums visiems svarbios tvarumo ir socialinės temos. Džiugu, kad Lietuvoje atsiranda verslų, kurie ne tik patys ryžtasi diegti inovacijas, bet ir rūpinasi jų įprasminimu kūrybiniuose projektuose“, – kalbėjo A. Kišonaitė.
Saulę „sekiojantys“ moduliai
Biržuose šalia minėtos įmonės pastatyta 450 kW saulės jėgainė – viena moderniausių Lietuvoje. Beveik dviejų hektarų plote išsidėsčiusi saulės elektrinė nuo kitų šalyje veikiančių jėgainių išsiskiria tuo, kad jos saulės moduliai sumontuoti taip, jog galėtų sekti ne tik saulės judėjimą horizonte – iš rytų į vakarus, bet ir keisti savo padėtį priklausomai nuo saulės pakilimo aukščio virš horizonto.
Tai padeda maksimaliai „pagauti“ ir išnaudoti saulės energiją. Kad moduliai labai jautrūs saulės spindulių kiekio pokyčiams, galima pastebėti plika akimi, mat vos saulę užstoja debesys, matyti, kaip išmanios konstrukcijos ima suktis ieškodamos tinkamesnio saulės spindulių kritimo kampo.
„Moduliai, kurie gali judėti priklausomai nuo saulės padėties danguje, yra apie 35 proc. efektyvesni nei savo padėties nekeičiantys – preliminariais skaičiavimais, ši elektrinė pagamins 30 proc. metinio įmonės elektros energijos poreikio. Ambicijos, žinoma, patenkinti visus 100 proc., ir tai įmanoma“, – apie naujosios saulės jėgainės modulių išskirtinumą pasakoja „Biržų duonos“ vykdomasis direktorius Andrius Kurganovas.
Jam pritaria ir jėgainės atidaryme dalyvavęs Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Negevičius, teigęs, kad visų kepyklos energetinių poreikių patenkinimas saulės jėgainės pagaminama energija turėtų būti ne tik siekiamybė, bet ir ilgainiui praktiškai įgyvendinamas uždavinys.
Ambicingi tikslai
Tyrimai rodo, kad pastaraisiais metais pasaulyje saulės jėgainės pagamino daugiau energijos, nei bet kurios kitos tvarios energijos gamybos technologijos. Saulės energija yra viena pagrindinių naujų energijos šaltinių tokiose pramonės industrijos milžinėse, kaip Kinija, Indija, Japonija ir Jungtinės Amerikos Valstijos, Europoje lyderiauja Vokietija, Belgija ir Italija.
Ambicingus tikslus šioje srityje sau kelia ir Lietuva, kuri yra įsipareigojusi iki 2050 metų 100 proc. patenkinti savo elektros energijos reikmes tik iš atsinaujinančių energetinių išteklių.
„Kadangi saulėtą dieną jėgainė elektros gamina daugiau nei būtina įmonės gamybos poreikiams, susidariusį apie 20 proc. elektros energijos perteklių tiekiame į elektros tinklus – ją suvartoja kaimynystėje esantys elektros vartotojai. Nors projekto įgyvendinimas užtruko 3 metus, buvo verta – ne tik dėl to, kad mūsų skaičiavimais investicijos atsipirks jau po penkerių metų, bet ir dėl tvaraus verslo idėjos sklaidos. Geras pavyzdys, tikiu, „užkrės“ ir kaimynus, tad, žingsnis po žingsnio atstatysime gamtai padarytą žalą ir ateityje paliksime kažką gero savo vaikams“, – šypsosi A. Kurganovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai8
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...