Quantcast

Seimas pradeda mokesčių reformos svarstymus, o verslas ragina stabtelėti

  • Teksto dydis:

Seime pradėjus svarstyti mokesčių reformą šalyje veikiančios 54 verslo ir profesinės asociacijos ragina nedidinti gyventojų pajamų apmokestinimo – jos kreipėsi į parlamentines frakcijas ir komitetus, įspėdamos, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.

Paveiks kone visus

„Atsižvelgdami į siūlomos mokesčių reformos turinį, galime aiškiai prognozuoti, kad neišvengiamai ji turės žalos Lietuvos ekonomikos vystymuisi, piliečių gerovei, investiciniam klimatui ir, priešingai, nei tikisi valdantieji, – gali net sumažinti mokesčių įplaukas į biudžetą dėl sumažėjusių investicijų į Lietuvos ekonomiką. Todėl raginame Seimo narius nepritarti siūlomiems pakeitimams“, – pranešime teigia Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Kreipimosi autorių teigimu, mokesčių didinimas paveiktų kone visus gyventojus, kurie didžiąją dalį savo pajamų uždirba privačios iniciatyvos pagrindu, – jie skaičiuoja, kad po reformos mokesčiai augs net ir tiems, kurie iš individualios veiklos neuždirba nė 24 tūkst. eurų pajamų per metus.

Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė sako, kad daroma didelė klaida bandant individualią veiklą prilyginti darbo santykiams.

„Atlikėjams, autoriams praktiškai nėra jokio kito priimtino teisinio pagrindo veikti, juk meno atlikėjas gali būti įdarbintas tik itin retais atvejais. Meno atlikėjas negauna nemažai naudos, kuri gali būti teikiama darbuotojams, o prisiimdamas reikšmingai didesnę riziką net negali atskaityti nemažai realių sąnaudų, su kuriomis susiduria“, – pranešime cituojama A. Begetė.

Kurjerių ir vairuotojų asociacijos vadovo Daliaus Rudoko teigimu, mokesčių didinimas paskatins kainų augimą. Jis prognozuoja, kad gali išaugti mokesčių vengiančiųjų skaičius.

„Pabloginus mokestinę aplinką kelioms dešimtims tūkstančių pavežėjų ir kurjerių, neišvengiamai didės kainos vartotojams arba mažės jų realios pajamos. Be abejo, toks spaudimas sudarys papildomas paskatas nesąžiningiems rinkos dalyviams slėpti pajamas ir padidins konkurencinį pranašumą trumpam atvykstantiems užsieniečiams, kurie Lietuvoje ir taip neketina mokėti gyventojų pajamų mokesčio“, – teigia D. Rudokas.

Truks ne vieną posėdį

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas vakar pirmasis ėmėsi mokesčių reformos svarstymo.

Parlamentarai analizavo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus – jų yra daugiausia. Kaip sakė komiteto vadovas Justas Džiugelis, pertvarkos svarstymai truks ne vieną posėdį.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, viena silpniausių šios reformos dalių – bandymas prilyginti individualią veiklą darbo santykiams.

„Kadangi svarstysime tikrai iš širdies, tikėtina, kad per vieną posėdį nebaigsime ir formalių sprendimų nepriimsime. Tuo labiau kad dabar vasara ir ne visi pasiūlymų autoriai galės prisijungti ir juos pristatyti. Taip pat nesame sulaukę Finansų ministerijos nuomonės dėl registruotų parlamentarų siūlymų“, – dar prieš prasidedant svarstymui teigė komiteto pirmininkas.

„Svarstymą pradėsime, bet formalių sprendimų nepavyks priimti. Tikėtina, kad darysime pertrauką, nes dėl mokestinės reformos nematome poreikio skubėti. Komiteto nuomonė dėl darbo santykių gali būti labai svarbi“, – pridūrė jis.

Anot jo, komitetas pateiks savo nuomonę dėl kiekvieno pasiūlymo. Pasak J. Džiugelio, Seimo nariai, beje, beveik visi iš valdančiajai daugumai priklausančių liberalų ir „laisviečių“, yra pateikę vienuolika siūlymų, o asociacijos, verslas ir lobistai – septynis.

Pasiūlymai ir kritika

Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas birželio pabaigoje sakė, kad, jeigu svarstant mokesčių pertvarką Seime atsirastų iniciatyvų didinti mokesčius arba įvesti naujus, „laisviečiai“ stabdytų tokios reformos priėmimą.

Liberalai norėtų, kad būtų aiškiau įvardytos priemonės, skirtos pinigams iš šešėlio ištraukti, taršos ir turto apmokestinimui didinti ir Vyriausybės suplanuotam individualios veiklos apmokestinimui keisti.

Verslo atstovai akcentuoja, kad daroma klaida bandant individualią veiklą prilyginti darbo santykiams. Mokesčių reformos pakete individualios veiklos apmokestinimą nuo 2025 m. siūloma didinti 15–17 proc., o nuo 2026 m. – iki 20 proc.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad reforma padarys mokesčių sistemą patogesnę, leis paskirstyti mokestinę naštą skirtingoms verslo formoms, o mokesčių mokėjimas bus patogesnis.

Seimui teikiamos septynių įstatymų pataisos. Jomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, numatyti pokyčiai dirbantiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas.

Pritaria pozicijai

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako galinti sutikti su dauguma verslo priekaištų Vyriausybės inicijuojamai mokesčių reformai.

Anot jos, viena silpniausių šios reformos dalių – bandymas prilyginti individualią veiklą darbo santykiams.

„Šioje mokesčių reformoje vienareikšmiškai yra kritikuotinų dalių, su didele dalimi tų priekaištų, kritikos, kurią išsakė verslas, galėčiau sutikti. Mes, kaip liberalai, matome vieną iš silpniausių pasiūlymų, kad bandoma sulyginti individualią veiklą ir samdomą darbą“, – Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Tai yra ydingas požiūris, nes ir kūrėjai patenka į tą lauką žmonių. Lyginti rizikas, kurių prisiima žmonės, – jos visiškai nepalyginamos (…) matyt, šita vieta yra keistina“ – pridūrė ji.

Seimo pirmininkės teigimu, liberalai pasisakytų už tai, kad daugiau būtų susitelkiama į tuos mokesčius, kurie nemažina galimybių užsidirbti, – nekilnojamo turto, aplinkosaugos mokesčiai, pasak jos, yra tie, per kuriuos būtų galima subalansuoti sistemą.

V. Čmilytė-Nielsen kalbėjo, kad įvairios frakcijos, tarp jų ir liberalų, bent iš dalies atsižvelgs į verslo, „į to sektoriaus, kuris suneša didelę dalį į biudžetą“, nuomonę.

Ji taip pat užsiminė, kad mokesčių reformoje yra ir gerų pasiūlymų, pavyzdžiui, investicinė sąskaita, kai kurie palengvinimai verslui.

„Kai yra sisteminių pokyčių, svarbu, kad jie darytų pačią sistemą paprastesnę, lengviau suprantamą, administruojamą, lengvesnę žmogui ar verslui. Čia to nėra, tai irgi kliūva verslui ir žmonėms, jie turi pastabų“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji nesiėmė prognozuoti, koks bus galutinis reformos rezultatas, tačiau sakė, kad diskusijų bus daug.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių