Valdantieji sako, kad numatomas darbuotojų mokesčių mažinimas leis padidinti visų žmonių pajamas, paskatins darbo vietų kūrimą. Kritikai teigia, kad dėl reformų ižde atsivers skylė, kuri neleis tinkamai finansuoti viešojo sektoriaus.

Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, biudžetu siekiama įgyvendinti šią vasarą patvirtintas struktūrines reformas, mažinti skurdą ir kaupti rezervą ateičiai. Pasak jo, labiausiai išlaidos augs švietimo ir mokslo, sveiktos ir socialinės apsaugos srityse.  

Biudžeto ir finansų komiteto narys „valstietis“ Stasys Jakeliūnas, sutikęs, kad biudžetas nėra idealus, tvirtino, kad šalyje per daug problemų ir jų biudžetas nepajėgus išspręsti. 

„Tai biudžetas liečia beveik 3 mln. šalies gyventojų ir sunku surasti galimybes visų poreikius patenkinti ir problemas išspręsti, kurios susikaupė per ketvirtį amžiaus“, – teigė S. Jakeliūnas.   

Socialdemokratas Algirdas Sysas mano, kad kitų metų biudžetas yra „deficitą slepiantis“. Parlamentaras abejojo, ar jame tikrai numatytas „milijardas milijonui“.

„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis, pavadinęs biudžetą pozityviu, džiaugėsi, kad kitais  metais šalies pajamos lyginant su šiais metais auga 600 mln. eurų, išsaugotos centrinio šildymo lengvata. 

Konservatorė Gintarė Skaistė apgailestavo, kad biudžete neatsižvelgta į visuomenės lūkesčius, o Vyriausybės poziciją ji pavadino „pakankamai veidmainiška“. 

Seimas nepapildė biudžeto 21 ir 22 straipsniais, kuriuos priimti pasiūlė dalis opozicijos narių.

Buvo siūloma pavesti Vyriausybei Seimui pateikti informaciją apie svarbiausių viešojo sektoriaus sričių (švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų, valstybės tarnybos, teisėsaugos) darbuotojų ilgalaikę atlyginimų kaitą ir valstybės strategiją, skirtą jų atlyginimų augimo perspektyvoms 2019–2021 metais.

Taip pat biudžete ketinta įpareigoti Vyriausybę iki kovo parengti strategiją dėl savivaldos finansinio stiprinimo. Opozicija nori, kad tokiame dokumente būtų įtvirtinta nuostata, kad savivaldybių finansinė padėtis, valstybei nesant ekonominėje ar finansinėje krizėje, negali blogėti, nepriklausomai nuo Vyriausybės ar Seimo priimamų mokestinių ar kitokių finansinių sprendimų.

Biudžete liko neatskleista dalis išlaidų – išmokos vaikams, įmokos į Europos Sąjungos biudžetą ir skatinamosios įmokos į pensijų fondus. Jas suplanuota apmokėti iš valstybės kitais metais pasiskolintų lėšų.

Kitąmet 20 eurų iki 50 eurų didės vaiko pinigai – tam numatyta 117 mln. eurų, kils pensijos – jų indeksavimui numatoma skirti daugiau kaip 212 mln. eurų. Nuo 2019 metų nutraukiami „Sodros“ mokėjimai į antros pakopos pensijų fondus, todėl „Sodroje“ lieka beveik 200 mln. eurų.

Gyventojams bus leidžiama atskirai skirti dalį pajamų mokesčio profsąjungoms.

Kitąmet nuo 21 iki 9 proc. mažinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas malkoms ir medienos atliekoms, nuo 9 iki 5 proc. – laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams.

Nuo kovo 10 proc. augs stipraus alkoholio akcizas.   

Taip pat Seimas antradienį patvirtino pareiginės algos bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamos politikų, valstybės pareigūnų, tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų algos.

Pareiginės algos bazinis dydis nuo kitų metų sieks 134,21 euro pagal dabartinę mokesčių sistemą ir 173 eurų – po mokesčių konsolidacijos. Šiuo metu jis yra 132,5 euro.

Kitais metais biudžeto pajamos sieks 10,59 mlrd. eurų (įskaitant 1,921 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų), o išlaidos – 11,696 mlrd. eurų (beveik 2,242 mlrd. eurų). Deficitas – 1,105 mlrd. eurų.

Vilius Šapoka / Pauliaus Peleckio / Fotobanko nuotr.

Patvirtino PSDF ir „Sodros“ biudžetus

Seimas patvirtino 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo (PSDF) ir „Sodros“ biudžetus.

Nuo kitų metų nutraukiami „Sodros“ mokėjimai į antros pakopos pensijų fondus, todėl „Sodroje“ liks beveik 200 mln. eurų.  

Biudžeto ir finansų komiteto narys „valstietis“ Stasys Jakeliūnas patikino, kad kitų metų „Sodros“ biudžetas yra „visų laikų geriausias“ šios įstaigos biudžetas. 

„Esminis šio biudžeto bruožas, kad „Sodrą“ pavyko atskirti nuo antros pakopos pensijų kaupimo“, – Seimo posėdyje teigė jis.

2019 metų PSDF pajamos ir išlaidos sieks po 2,059 mlrd. eurų. „Sodros“ pajamos sieks 4,455 mlrd. eurų, išlaidos – 4,043 mlrd. eurų, perviršis – 412,1 mln. eurų.  

Parama profsąjungoms

Gyventojai nuo 2019 metų galės skirti 0,6 proc. sumokėto pajamų mokesčio (GPM) profesinėms sąjungoms.

Seimas antradienį priėmė tai numatančią Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą: už balsavo 91 Seimo narys, prieš – vienas, o 33 susilaikė. 

Profesinės sąjungos didesnio finansavimo gali tikėtis tik 2020 metais, nes gyventojai jas paremti galės deklaruodami 2019 metų pajamas. 

Be to, papildomai 0,6 proc. GPM bus galima skirti politinėms partijoms. Dar 1,2 proc. GPM bus galima padalinti kitoms nevyriausybinėms organizacijoms, pavyzdžiui, bibliotekoms, švietimo ir ugdymo, sporto įstaigoms. 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys „valstietis“ Valius Ąžuolas teigė, kad nevyriausybinėms organizacijoms ir profesinėms sąjungoms gyventojai papildomai skirs apie 3 mln. eurų.

Seimas nesutiko iš karto numatyti galimybės profsąjungoms 2020 metais skirti didesnę – 0,7 proc. GPM dalį. 

Biudžeto ir finansų komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas pareiškė, kad vienas artimiausių tikslų yra „išsamiai peržiūrėti paramos gavėjus“.

„Ypač tuos, kurie gaus 1,2 proc. GPM, nes ten yra labai įvairių ir tikrai tų, kuriems reikia ir būtina ta parama, pilietinės organizacijos, visuomeninės organizacijos. Tačiau yra įvairios viešosios įstaigos, kurios užsiima dalinai ir komercine veikla. Yra ir biudžetinės įstaigos, kurios gauna biudžeto finansavimą ir dubliuojasi tas finansavimas. Taip kad tuos principus, ratą tų paramos gavėjų reikia išgryninti“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys „valstietis“ Tomas Tomilinas priminė, kad dabar politinės partijos iš gyventojų skirto GPM gauna apie 1 mln. eurų, o profesinės sąjungos – 200 tūkst. eurų. 

Nuo kitų metų bus galima paramai skirti iš viso 2,4 proc. valstybei sumokėto GPM.   

Dabar gyventojai 2 proc. sumokėto GPM gali skirti paramos gavėjams, įskaitant ir profesines sąjungas, o dar 1 proc. – politinėms partijoms.

Akcizas stipriam alkoholiui

Akcizo tarifas stipriam alkoholiui nuo kitų metų kovo padidės 10 proc., todėl turėtų brangti ir stiprūs alkoholiniai gėrimai. Dėl to 0,5 litro stiprių alkoholinių gėrimų vidutiniškai pabrangtų 0,39 euro.

Sveikatos ministras Aurelijus Veryga prognozuoja, kad dėl didesnio akcizo valstybės biudžetas kitąmet gaus apie 5 mln. eurų papildomų pajamų, kurios bus skirtos medikų ir rezidentų atlyginimų didinimui.

Už Akcizų įstatymo pataisą antradienį balsavo 92 Seimo nariai, prieš – 5, o 16 parlamentarų susilaikė.

Socialdemokratas Juozas Olekas prognozavo, kad didesnis akcizo tarifas sumažins stipraus alkoholio prieinamumą, tačiau liberalas Kęstutis Glaveckas tvirtino, kad tai „atvers kelią samanei“. Anot K. Glavecko, pataisos dar labiau paskatins Lenkijos ir Latvijos pasienyje steigti prekybos vietas, kuriose bus prekiaujama pigesniais svaigalais.

Atsakydamas į tai A. Veryga pareiškė, kad sprendimus valstybės tarpusavyje derina. Ministras taip pat pridūrė, kad neapskaityto alkoholio vartojimas Lietuvoje neauga, mažėja apsinuodijimų ir psichozių.

Konservatorius Sergejus Joviaša įspėjo, kad Estija „įšaldo akcizų didinimo politiką“, Latvija irgi seka jų pėdomis, nes pigesnių stipriųjų gėrimų nesunku įsigyti kaimyninėse valstybėse, o Estija dėl to praranda milijonus.

Konservatorius Antanas Matulas stipraus alkoholio akcizą siūlė didinti 20 proc., tačiau tam pritarė tik 20 parlamentarų. 48 Seimo nariai balsavo prieš, dar 36 parlamentarai susilaukė.

Paskutinį kartą alkoholio akcizai didėjo 2017 metais. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per tą laiką vyno ir kitų fermentuotų gėrimų rinka susitraukė apie 30 proc., tarpinių produktų (vermuto, spirituoto vaisių-uogų vyno) – 68 proc., alaus – 17 proc., tuo metu etilo alkoholio – tik 4 procentais.

Stiprus alkoholis Lietuvoje išlieka antras pagal populiarumą po alaus.

PVM spaudai

Seimas antradienį 4 punktais iki 5 proc. sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM) spaudai. Finansų ministerijos skaičiavimais, dėl to biudžetas kitąmet neteks maždaug 2 mln. eurų.

Už tai numatančią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą balsavo 112, prieš – vienas, susilaikė 11 parlamentarų.

„Valstietis“ Stasys Tumėnas tvirtino, kad sumažintas PVM yra puiki žinia „finansinės mokesčių naštos prismaugtai“ regioninei spaudai.

„Tai yra Lietuvos sugrįžimas į demokratinių pilietinių valstybių būrį. Dar ne į elitą, nes elitinėse valstybėse yra nulinis PVM tarifas periodiniams leidiniams“, – sakė S. Tumėnas. 

Tuo metu Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas stebėjosi, kodėl apie paramą regioninei žiniasklaidai imta kalbėti prieš rinkimus. Pasak jo, toks Seimo sprendimas yra „saldainis“ jai.

Parlamentaras taip pat tikino, kad vien spausdintos žiniasklaidos rėmimas yra konkurencijos iškraipymas.

Seimas atmetė konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymą nuo 9 iki 5 proc. sumažinti ir PVM tarifą knygoms bei vadovėliams: už tai balsavo 42, prieš –39, o susilaikė 30 Seimo narių.

J. Razma piktinosi, kad dabar lengvata gali pasinaudoti „koks nors Klaipėdos rajone einantis Petro Gražulio (Seimo nario – BNS) laikraštėlis, Širvintose einantis merės Živilės Pinskuvienės įtakojamas laikraštis ar prieš rinkimus ypač aktyviai leidžiama „Naisių žemė“ („valstiečių“ laikraštis – BNS)“.

Biudžeto ir finansų komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas pareiškė, kad J. Razmos siūlomas lengvatos išplėtimas lemtų papildomus biudžeto netekimus. 

9 proc. PVM tarifas dabar taikomas laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir smurtinio pobūdžio arba profesinės etikos nesilaikančius leidinius, taip pat spausdintą produkciją, kurioje mokama reklama užima daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto.

Lengvatinis 5 proc. tarifas dabar taikomas tik vaistams ir medicinos priemonėms, o 9 proc. – keleivių vežimui, periodinei spaudai, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, viešbučiams, centralizuotam šildymui.

PVM malkoms

Kurui naudojamoms malkoms ir medienos atliekoms nuo sausio bus taikomas 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Finansų ministerijos skaičiavimais, dėl to kitąmet biudžetas neteks apie 7 mln. eurų pajamų.

Už lengvatą malkoms numatančią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą balsavo 99 Seimo nariai, prieš – 5, aštuoni parlamentarai susilaikė.

„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis prognozavo, kad pataisos rezultatai bus matomi jau kitais metais.

„Pirmi rezultatai bus vasarį–kovą, kada bus matyti, kiek sąskaitų faktūrų yra išrašoma ir kiek yra apmokama, kokios yra apimtys, ir dydis“, – aiškino R. Žemaitaitis.

Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas tvirtino, kad PVM lengvatos šešėlinėje rinkoje neveikia, tuo metu  socialdemokratas Juozas Olekas tikino, kad PVM tarifo malkoms sumažinimas yra teisingas žingsnis, nes po urėdijų reformos šis kuras pabrango.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Gintarė Skaistė prognozavo, kad  dėl sumažinto tarifo didžioji lengvatos nauda atiteks ne vartotojams, o malkų tiekėjams ir pardavėjams.

„Tikimybė, kad galutinė vertė nusės vartotojo kišenėje, yra labai maža“, – teigė G. Skaistė.

Parlamentarė taip pat sakė, kad šios lengvatos administravimas gali per brangiai kainuoti, be to, ja skatinama vieną iš taršiausių šildymosi formų.

Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma įspėjo, kad po tokių pataisų priėmimo priekaištaus gyventojai, kurie šildosi dujomis, elektra ir kitais būdais, bet negauna PVM lengvatos.

J. Razma taip pat piktinosi, kad įstatyme nenumatyta mechanizmas, kaip lengvata bus pritaikoma ir kas užkirsti keliai ja pasinaudoti kurą įsigyjant ne būsto šildymui, o komercinei veiklai.

„Įsivaizduokite: ateinate pirkti malkų. Ar ant jūsų kaktos užrašyta, kad jūs buitinis vartotojas, ar perkate šašlykams kepti, ar kokiai nors savo dirbtuvėlei, technologiniams procesams“,– tvirtino J. Razma.

Naujasis tarifas bus taikomas ne tik malkoms, bet ir skiedroms, traiškytai medienai, žievei, pjuvenoms, drožlėms, iš medienos biomasės pagamintiems briketams bei granulėms, kai šias prekes gyventojai įsigyja poreikiams, nesusijusiems su komercine ar profesine veikla.

Dabar 9 proc. PVM yra taikomas centriniam šildymui, malkui bei kitoms kuro rūšims galioja standartinis 21 proc. PVM tarifas.