- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas svarstys, ar leisti vaistininkų padėjėjams, vadinamiesiems farmakotechnikams, dar penkerius metus vaistinėse dirbti savarankiškai.
Jeigu pakeitimai bus priimti, vaistininko padėjėjai teikti farmacines paslaugas, parduoti ar išduoti vaistinius preparatus ir vaistinėje pagal gydytojų receptus gaminti vaistus iki 2026-ųjų sausio galės be vaistininkų priežiūros.
Tam Seimas turi atšaukti ankstesnį, dar 2012 metais priimtą sprendimą sugriežtinti vaistinių veiklą. Iš pradžių buvo numatyta, kad nuo 2016 metų vaistinėse darbo valandomis privalės dirbti ne mažiau kaip vieno vaistininko prižiūrimi farmakotechnikai, paskui terminas buvo nukeltas iki 2021 metų.
Prieš beveik 10 metų sprendimas nebeleisti vaistinėse be nuolatinės vaistininko priežiūros dirbti farmakotechnikams buvo priimtas siekiant suderinti Lietuvoje galiojančią tvarką su europine direktyva.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas šią savaitę dėl Farmacijos įstatymo pataisų sprendimo nepriėmė, tą padarys vėliau. Parlamentarai išklausė įvairių suinteresuotų pusių pozicijas šiuo klausimu.
Ekspertų nuomonės išsiskyrė
Kelių ekspertų išvados dėl pataisų išsiskyrė – vieni sako, kad nepratęsus leidimo farmakotechnikams be vaistininko priežiūros dirbti dar kelerius metus sumažės vaistininkų rinka, kiti, kad – farmakotechnikų, nes jie neteks darbo.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Valdas Jakštas nurodė, kad leidus farmakotechnikams be vaistininko priežiūros dirbti dar kelerius metus, dalis šalies gyventojų negaus kokybiškiausios farmacijos paslaugos.
Regionuose dirbant tik farmakotechnikams, bus apribotos galimybės vaistinėse gauti žmonėms kokybiškas farmacijos paslaugas.
„Regionuose dirbant tik farmakotechnikams, bus apribotos galimybės vaistinėse gauti žmonėms kokybiškas farmacijos paslaugas“, – teigė jis.
V. Jakšto teigimu, taip pat būtų pažeisti neseniai studijas baigusių vaistininkų lūkesčiai gauti darbą: „Galimas vaistininkų darbo rinkos susitraukimas, jų darbo vietas užims farmakotechnikai“.
Tuo tarpu Laisvosios rinkos instituto ekspertės Gintarės Deržanauskienės teigimu, nepratęsus leidimo farmakotechnikams be vaistininko priežiūros dirbti būtų pažeisti teisėti farmakotechnikų, kurie dabar mokosi, lūkesčiai susirasti darbą.
Ji be kita ko prognozuoja, kad pakeitus farmakotechnikų veiklos tvarką, sumažės konkurencija ir susitrauks vaistinių rinka, o tai sumažins vaistų prieinamumą.
G. Deržanauskienė be kita ko pabrėžė, kad Europos Sąjunga leidžia pačioms bendrijos valstybėms nusistatyti farmakotechnikų veiklos kontrolės mechanizmą, atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, technines galimybes.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Farmacijos centro vadovė Indrė Trečiokienė pareiškė, kad e-vaistinėse paslaugas taip pat privalo suteikti vaistininkas, o ne vienas farmakotechnikas.
Ministras: problemai išspręsti buvo skirta 16 metų
Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad Seimas pagaliau turi padėti tašką dėl farmakotechnikų veiklos kontrolės.
„Manom, kad tai (vaistininkų trūkumas – BNS) yra problema, jai išspręsti buvo skirta 16 metų. Labai gaila, kad vaistinės nepasirūpino, tą klausimą kelią paskutinę minutę, jos žinojo, tai nebuvo siurprizas. Dabar skubotus bandymus kažką keisti tiek mes, tiek vaistininkus vienijančios profesinės sąjungos vertina kaip būdą arba norą bandyti išvengti adekvataus darbo užmokesčio mokėjimo vaistininkams, kurie turi aukštą kvalifikaciją, vietoj to bandyti pridengti specialistų trūkumą farmakotechnikais“, – spaudos konferencijoje šią savaitę pareiškė ministras.
Pasak A. Verygos, ir jis, ir universitetų atstovai yra „kategoriškai prieš kartelės nuleidimą vaistinėse“: „Vaistinėse ateityje būtų galima skiepyti, galima vertinti kažkokius ir sveikatos tyrimus. Tikrai nesutinkam, kad paslaugų kokybė ir priežiūra būtų mažinama“.
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė BNS sakė siūlanti nekeisti dabartinės tvarkos ir sako, kad įsigaliojus naujiems reikalavimams, į vaistines reikės priimti daugiau negu 300 vaistininkų, kitaip tektų uždaryti apie 150 vaistinių, maždaug 270 trumpinti darbo laiką, atleisti 350 farmakotechnikų.
„Užimtumo tarnyba skelbia, kad dabar vaistinės gali įdarbinti daugiau kaip 140 vaistininkų. Bet jų nėra. O nuo sausio įsigaliojus reikalavimui farmakotechnikams be vaistininko priežiūros nedirbti, vaistininkų reikės daugiau negu du kartus. Ir nebus įmanoma to įgyvendinti“, – BNS aiškino Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė.
K. Nemaniūtės-Gagės teigimu, dėl farmakotechnikų veiklos nėra gavusios nusiskundimų nei pacientų organizacijos, nei valstybinės institucijos.
Pataisų iniciatorius: spės persikvalifikuoti
Pataisas leisti farmakotechnikams be vaistininko priežiūros dirbti dar penkerius metus teikiantis konservatorius Antanas Matulas sako, kad iki 2026 metų pratęsus leidimą farmakotechnikams vaistinėse dirbti be vaistininkų priežiūros, dalis farmakotechnikų galės persikvalifikuoti į vaistininkus.
Taip būtų išvengta vaistinių darbuotojų trūkumo, ypač miesteliuose ir kaimuose.
„Tos vaistinės yra mažuose miesteliuose, apyvarta maža ir jeigu reikės, kad ten dirbtų du specialistai, be abejonės, kad tos vaistinės ten neišsilaikys dėl mažos apyvartos“, – BNS kalbėjo A. Matulas.
Jis sako, kad kai kurie vaistinėse dirbantys farmakotechnikai yra jų savininkai.
Seimo teisininkai pasigenda argumentų, kodėl vaistininkų padėjėjai „per tokį ilgą pereinamąjį laikotarpį“ negalėjo prisitaikyti prie keičiamų vaistinių veiklos sąlygų.
K. Nemaniūtės-Gagės teigimu, farmakotechnikams persikvalifikuoti sutrukdė tai, kad vieni turėjo dirbti, kiti delsė dėl amžiaus.
„Studijuoti trejus metus kiekvieną savaitę po tris dienas ne visi turėjo galimybę, iš regionų žmonėms reikėjo vykti toli į Vilnių“, – kalbėjo K. Nemaniūtė-Gagė.
Sveikatos reikalų komitete dirbanti „valstiečių“ frakcijai priklausanti Rimantė Šalaševičiūtė pareiškė, kad po paskutinio termino pratęsimo – per pastaruosius penkerius metus akivaizdžių pokyčių persikvalifikavime nesimato.
„Jeigu dar pratęsime, nepadės išspręsti tos problemos“, – komitete teigė ji.
Kauno kolegijos Farmacijos fakulteto Farmakotechnikos katedros vedėjas Aurimas Galkontas suskaičiavo, kad dabar vaistinėse dirba 898 farmakotechnikai, o iš viso vaistininkų padėjėjų sąraše yra 1234 farmakotechnikai. Anot jo, 40 proc. farmakotechnikų yra 60 metų amžiaus ar vyresni, kai tuo tarpu vaistininkų – 16 proc.
A. Galkonto teigimu, nuo 2015 metų farmakotechniką studijuoti norinčių žmonių sumažėjo dvigubai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų1
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu3
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje5
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių2
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų18
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...