- Sniegė Balčiūnaitė / BNS, Lukas Juozapaitis / ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas antradienį balsuos, ar iš paramos gavėjų sąrašo eliminuoti visas biudžetines įstaigas.
Labdaros ir paramos įstatymo pataisomis siūloma nuo 2025 metų gyventojams nebeleisti biudžetinėms įstaigoms skirti iki 1,2 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio. Tokią paramą galėtų gauti tik nevyriausybinės organizacijos ir profesinės sąjungos.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas per pataisų svarstymą ne kartą akcentavo, kad paramą leidus skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms biudžetinės įstaigos nenukentėtų, nes dalis jų, pavyzdžiui, mokyklos, darželiai, paskatintų tėvų bendruomenes steigti labdaros fondus ir juose kaupti paramą, jų lėšas skirstytų bendruomenės, o ne įstaigų vadovai.
Anot parlamentaro, tokiu atveju parama būtų skiriama tik organizacijoms, kurios rūpinasi viešuoju gėriu: „Kad savo sumokėtų mokesčių dalį asmenys nesusigrąžintų sau skirdami organizacijai, kuri teikia tiesiogiai jiems naudą“.
Siekiame atkurti teisybę ir užtikrinti stabilų NVO finansavimą.
Pasak M. Majausko, NVO viešąsias paslaugas teikia „daug empatiškiau ir efektyviau“ už valstybines institucijas. Jis tikina, kad 1,2 GPM skirta būtent tokioms įstaigoms remti, o dabar šios tvarkos taikymas „išsikreipė“, kadangi paramą galima skirti ir biudžetinėms įstaigoms, jau gaunančioms valstybės finansavimą. Taip pat asmeninei naudai, pabrėžė politikas.
„Pavyzdžiui, sodų bendrijos nariai skiria sumokėtus valstybei mokesčius sodo bendrijai ir nusitiesia sau keliuką. Tokia tvarka išsikreipė, todėl siekiame atkurti teisybę ir užtikrinti stabilų NVO finansavimą, būtent remiant pilietiškumą ir sudarant galimybę žmonės skirti būtent NVO“, – LRT Radijui antradienį sakė Seimo narys.
Savo ruožtu Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis pažymėjo, kad siūlomi pakeitimai yra „prievarta“, iš gyventojų atimama teisė dalį savo sumokamų mokesčių skirti kur norisi.
Opozicijos parlamentaro nuomone, įsigaliojus tokiai tvarkai, NVO daugiau paramos nesulauks – pavyzdžiui, iki šiol vaikų darželiui 1,2 proc. GPM skyręs gyventojas šios dalies atiduoti nevalstybinei įstaigai tiesiog nenorės.
„Šita prievarta, panaikinant teisę pasirinkti, tikrai nepadės NVO su finansavimu. Paprasčiausiai tie žmonės, kurie skyrė savo procentinę dalį, tarkime, vaikų darželiams, neskirs niekam“, – LRT Radijo diskusijoje teigė S. Skvernelis.
Vaikų darželis / BNS nuotr.
„Nubrauksime žmonėms pagrindinę teisę skirti savo mokesčius ten, kur jie nori“, – akcentavo jis.
Be to, anot S. Skvernelio, tikėtina, kad ateityje prognozuojant ekonominį sunkmetį, valstybinėms įstaigoms finansavimas iš biudžeto gali būti nepakankamas.
„Čia tik su rožiniais akiniais galima nematyti, kad grįšime į tą situaciją, kada su viešojo sektoriaus finansavimu bus problemos“, – įsitikinęs politikas.
Atsakydamas į kolegos Seime kritiką M. Majauskas pažymėjo, kad NVO veiklą reikia „puoselėti“ bei suteikti kuo palankesnes sąlygas piliečiams jas remti. Tuo tarpu ugdymo įstaigas, pasak jo, gyventojai galės remti įsteigę labdaros ir paramos fondus – per juos parama keliaus „ne tiesiogiai direktoriui“, o įstaigų bendruomenėms.
Politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili argumentavo, kad biudžetinės įstaigos jau gauna finansavimą, o galimybę kartu gauti ir paramą iš gyventojų ji vadina jų „sunkimu“.
„Labai nemaža dalis biudžetinių įstaigų, susijusių su ugdymu, dažniausiai iki šiol gaudavo šitą paramą. Negalime pamiršti to atvejo, ypač kai buvo popieriniai blankai pildomi, dažnai tai tapdavo netgi savotišku šantažu tėvams iš ugdymo įstaigų pusės, būtent stengtis konkrečiai į jų įstaigą pervesti pinigus“, – svarstė ekspertė.
Be to, kaip pažymėjo G. Burbulytė-Tsiskarishvili, ugdymo įstaigose kaip parama skirti pinigai neretai įstaigų vadovų naudojami savo, o ne tėvų nuožiūra.
Kita vertus, ji tikino, kad pinigai iš biudžeto ne visuomet įstaigas pasiekia greitai, tad gyventojų skirtos lėšos leisdavo biudžetinėms įstaigoms lanksčiau valdyti savo finansus, ypač, kai jų prireikdavo ištikus nenumatytoms nelaimėms ar atsiradus kitoms netikėtoms išlaidoms.
Diskusijoje taip pat dalyvavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos direktorės pavaduotojas Martynas Endrijaitis informavo, kad 2020 m. 1,2 proc. GPM skirta 24 tūkst. biudžetinių įstaigų už 3,1 mln. eurų. Daugiausia paramos, anot jo, skiriama Lietuvos kariuomenei, įvairioms švietimo įstaigoms.
Tuo metu tais pačiais metais daugiausiai GPM paramos iš NVO gavo viešosios įstaigos (daugiau kaip 1,1 mln. eurų), taip pat asociacijos (apie 1 mln. eurų) bei labdaros ir paramos fondai (0,5 mln. eurų).
„Atitinkami duomenys rodo, kad tikrai ženklios sumos skiriamos NVO“, – komentavo jis.
Jei įstatymo projektui bus pritarta, jis įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos1
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą4
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...