Dabar galiojantis įstatymas Lietuvoje leidžia auginti ir perdirbti pluoštinių kanapių sėklas bei pluoštą, o kitų augalo dalių panaudojimas yra už įstatymo ribų.

Dėl tokių apribojimų dalis pluoštines kanapes perdirbančių Lietuvos verslininkų savo veiklą jau perkėlė į kitas šalis. Naujo aiškaus reguliavimo laukiantys vietos ūkininkai nėra galutinai apsisprendę, kiek plotų pluoštinėmis kanapėmis apsės šiais metais.

Ūkininko Nerijaus Slesariūno teigimu, aiškumo dėl naujo įstatymo norėtųsi kuo greičiau.

„Dabar tas laikas, kai jau galima įsigyti sėklas ir planuoti darbus, nes jei dar vėliau nusitemps, tai prarasime visus metus.“

Kanapių žiedų arbatą gaminantis Gintautas Žebelys iš Tauragės rajono pasakoja, kad dar šiemet jis iš tarptautinių kompanijų sulaukė rimtų pasiūlymų, pavyzdžiui, parduoti 100–500 tūkst. gaminamos arbatos pakelių per metus, tačiau dėl dabartinio reguliavimo jis negali pasirašyti oficialių sutarčių ir įvykdyti tokio dydžio užsakymų.

Ūkį Molėtų rajone valdantis Andrius Šironas šį sezoną planuoja pluoštinės kanapės auginti perpus mažiau nei pernai: „Mums, kaip smulkiam jaunam ūkiui, labai svarbu susikurti stabilias pajamas, o dabartiniai įstatymai mus stipriai apriboja, todėl esame priversti atsigręžti į tradicines kultūras.“

Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas sako, kad toks delsimas mūsų šalies ūkininkams ir perdirbėjams apsunkina įsitvirtinimą rinkoje, kai kitose šalyse šio verslo plėtra intensyvi: „Žinome atvejų, kai lietuviai verslininkai perkelia investicijas į Lenkiją, JAV ar Vokietiją.“

Šių metų sausį dėl naujos Pluoštinių kanapių įstatymo redakcijos pateiktos dvi nepriklausomų ekspertų išvados, patvirtinusios, kad jis atitinka tarptautinius įsipareigojimus ir kuria pridėtinę vertę Lietuvai.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas žiniasklaidai yra sakęs, kad įstatymo svarstymas užtruko, nes buvo siekiama jį parengti taip, kad neliktų jokių spragų, pilkųjų zonų ir galimybių piktnaudžiauti ar atsirasti nelegaliam verslui.

Seimo narė Virginija Vingrienė tvirtina, kad parengta nauja įstatymo redakcija atveria kelius gaminti tuos gaminius, kurie leistų kurtis naujiems verslams ir darbo vietoms: „Augalas turi tikrai plačias pritaikymo galimybes. Manau, kad Seimo nariai pritars šitam įstatymui, nes jis pakankamai išdirbtas ir ištobulintinas.“

Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus deklaruotų pluoštinių kanapių plotai Lietuvoje padidėjo beveik 9 kartus. 2019 metais pluoštines kanapes augino 273 ūkininkai.