- Sniegė Balčiūnaitė, Roma Pakėnienė / BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas antradienį iš paramos gavėjų sąrašo išbraukė visas biudžetines įstaigas.
Už tai balsavo 82 Seimo nariai, prieš buvo 17, o 18 susilaikė.
Labdaros ir paramos įstatymo pataisos numato, kad nuo 2025 metų gyventojai nebegalės biudžetinėms įstaigoms, pavyzdžiui, mokykloms, darželiams ir kitoms, skirti iki 1,2 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio. Tokią paramą galės gauti tik nevyriausybinės organizacijos ir profesinės sąjungos.
„Darbietis“ Aidas Gedvilas tvirtino, kad yra mokyklų, kurios savo reikmėms surinkdavo po 13-15 tūkst. eurų.
„Kodėl skiriami procentai partijoms, kurios išlaikomos iš biudžeto, kaip ir švietimo sektorius?“ – Seimo posėdyje klausė jis.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius siūlė numatyti didesnę mokesčio dalį, kurią gyventojai galėtų skirstyti. Pasak jo, mokyklos, darželiai, kitos įstaigos, gavusios dalį GPM, finansuoja tai, kam savivaldybės ar biudžeto lėšų nebūtų skiriama.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas apgailestavo, kad priėmus įstatymą nebebus galima paramą skirti bažnyčiai.
Pataisų iniciatorius liberalas Andrius Bagdonas priminė, kad Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, leidžianti tokią hibridinę paramos sistemą.
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas tvirtino, kad nevyriausybinės organizacijos viešąsias paslaugas teikia efektyviau ir empatiškiau.
„Sumokėti mokesčiai valstybei dabar skiriami asmeninei naudai, pavyzdžiui, sodų bendrijos nariai skiria sau susitvarkyti kelią“, – teigė M. Majauskas.
Per pataisų svarstymą M. Majauskas ne kartą akcentavo, kad paramą leidus skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms biudžetinės įstaigos nenukentėtų, nes dalis jų, pavyzdžiui, mokyklos, darželiai, paskatintų tėvų bendruomenes steigti labdaros fondus ir juose kaupti paramą, jų lėšas skirstytų bendruomenės, o ne įstaigų vadovai.
Anot M. Majausko, tokiu atveju parama būtų skiriama tik organizacijoms, kurios rūpinasi viešuoju gėriu: „Kad savo sumokėtų mokesčių dalį asmenys nesusigrąžintų sau skirdami organizacijai, kuri teikia tiesiogiai jiems naudą“.
M. Majausko duomenimis, iš 1,6 mln. žmonių, kurie galėtų dalį GPM skirti paramai, tai daro 0,5 mln., iš jų tik 16 proc. skiria biudžetinėms įstaigoms: „Todėl biudžetines įstaigas išbraukus iš paramos gavėjų sąrašo nėra pagrindo teigti, kad dramatiškai pasikeis nevyriausybinių organizacijų situacija“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dabar yra apie 11 tūkst. nevyriausybinių organizacijų ir apie 23 tūkst. paramos gavėjų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis6
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose3
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...