- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Latvijai imantis žingsnių atverti kelią pigesnei elektrai iš Rusijos ar Baltarusijos, kai Lietuva nebeįsileis netoli jos statomos Astravo atominės elektrinės (AE) elektros, Seime skinasi kelią idėja aiškintis, ar jos importą draudžiantis įstatymas garantuoja, kad į Lietuvą nepateks baltarusiška elektra.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys siūlo Seimui ir Energetikos ministerijai atlikti teisinę įstatymo analizę.
„Jeigu rusiškas elektros portfelis patenka prekybai Helsinkis-Talinas-Ryga, o tame portfelyje aiškiai žinome, yra ir baltarusiška (elektra – BNS), ar mūsų įstatymas leidžia mūsų biržai prekiauti su tomis biržomis. Nes pagal „Norpool“ („Nord Pool Spot“ – BNS) taisykles automatiškai anonimiškai patenka pas mus elektra. Siūlau pasidaryti teisinę analizę, kad neįsišautume sau į koją (...) ar į galvą“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje trečiadienį pareiškė parlamentaras.
Prekyba vyksta, bet ji nėra vienodomis sąlygomis. Rusijoje yra galios mokestis.
Prezidento patarėjas Tomas Lukoševičius pažadėjo, kad šalies vadovas teiks įstatymo pataisas, sugriežtinsiančias elektros importą iš trečiųjų šalių.
„Siekiant sustiprinti tas normas, kurios neleistų iš trečiųjų šalių į Lietuvą patekti Astravo elektra“, – pranešė jis.
„Reikėtų tą teisinę analizę atlikti ir pasižiūrėti, ar teisės aktas yra pakankamas užkardyti“, – pritarė ir energetikos viceministras Egidijus Purlys.
Viceministras neatmetė galimybės, jeigu reikės, nustatyti papildomus saugiklius, kad elektros energija iš nesaugias elektrines turinčių šalių į Lietuvą nepatektų jokiais būdais – ir netiesiogiai.
E. Purlys sako, kad elektra prekiaujama, pavyzdžiui, tarp Suomijos, iš kurios elektrą gauna Lietuva, ir Rusijos.
„Prekyba vyksta, bet ji nėra vienodomis sąlygomis. Rusijoje yra galios mokestis. Dėl to prekyba realiai vyksta švenčių dienomis ir savaitgaliais, kada netaikomu galios mokestis. Tai ta prekyba nevyksta nuolatos ir pilnu pajėgumu, tai dėl to tikėtis, kad pasileidus Astravui, Rusija labiau pradės prekiauti tuo skerspjūviu, negalime tikėtis“, – prognozavo E. Purlys.
Pasak jo, elektros srautai sudėlioti taip, kad iki Suomijos Astravo jėgainėje pagaminta elektra „tikrai nepateks“.
Suomijos klausimą komisijos posėdyje iškėlęs Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys tvirtino, kad Suomija su Rusija turi savo elektros tiekimo „pjūvį“: „Gali prekiauti ir nežinosi, kokia ten yra elektra“.
Užsienio reikalų viceministro Albino Zananavičiaus teigimu, diplomatiniai veiksmai dėl elektros importo kol kas „per ankstyvi“.
„Į elektros rinką bet kas iš gatvės patekti negali. Yra nustatyta tvarka, metodologija. Dabar vienoje iš šalių yra iniciatyva ją pakeisti. Tam yra nustatyta tvarka – reikia susiderinti tarp operatorių, kitas lygis - diskusija tarp reguliatorių, trečias lygis politinis. Dabar turime situaciją, kai diskusijos vyksta tarp operatorių. Diplomatiniai veiksmai per ankstyvi, ir mes neturime jokių prašymų ar signalų iš energetikų, kad būtų laikas kažką daryti diplomatijos fronte“, – komisijos nariams aiškino diplomatas.
Latvijos vyriausybė rugpjūtį paskelbė, kad Lietuvai nutraukus elektros prekybą su Baltarusija, ji perkels ją ties Latvijos siena.
Latvijos elektros perdavimo sistemos operatorius AST komentavo BNS, kad taip norima užtikrinti prekybos galimybes tarp Baltijos šalių ir Rusijos.
Vis dėlto Baltijos šalims sinchronizavus tinklus su Europa, Ryga nenumato prekiauti su trečiosiomis šalimis.
Latvijos sprendimai Lietuvoje sukėlė būgštavimų, kad taip Astravo AE elektrai bus atvertais kelias į bendrą rinką. Lietuva importą iš šios jėgainės siekia blokuoti, argumentuodama, kad elektrinė statoma nepaisant saugumo reikalavimų. Minskas tokius priekaištus atmeta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų9
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...
-
N. Mačiulis: infliacija arti nulio turėtų likti iki vasaros1
Išankstinei metinei infliacijai balandį Lietuvoje kiek viršijus nulinę, ekonomistai mano, kad tokia – „arti nulio“ infliacija turėtų likti iki vasaros ar net iki šių metų pabaigos, jie taip pat neatmeta defliacijos ...
-
Pusšimtis Seimo narių prekybos tinklus ragina žymėti tiekiančių į Rusiją bendrovių prekes6
Parlamentarai vėl ragina šalies prekybos tinklus žymėti eksportuojančių į Rusiją bendrovių gaminius. ...
-
G. Nausėda: Lietuva norėtų su Lenkija kurti regioninį HIMARS amunicijos logistikos centrą14
Lenkijai ketinant plėsti savo pajėgumus gynybos srityje ir svarstant pradėti gaminti amuniciją, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog kaimyninės šalys galėtų dar glaudžiau bendradarbiauti šiuo klausimu ir kartu steigti HIMARS am...
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse19
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...