Šalies vadovės veto pakeitimams dėl atliekų deginimo jėgainių statybų ketvirtadienį Seimas atmetė – 71 Seimo narys iš valdančiosios daugumos balsavo, kad liktų galioti rugsėjį Seimo priimtas įstatymas be jokių pakeitimų, 36 iš opozicijos – prieš, o 6 (trys konservatoriai ir trys valdantieji) parlamentarai susilaikė. Tarp veto palaikiusiųjų buvo „valstietis“ Raimundas Martinėlis ir socialdarbietis Algirdas Butkevičius. 

Norint atmesti prezidentės veto reikėjo, kad už tai balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Premjeras Saulius Skvernelis, kaip ir žadėjo, balsavo prieš veto, nors jo vadovaujama Vyriausybė šių metų vasarį teikdama Seimui išvadą dėl pataisų siūlė joms nepritarti.

„Sprendimai dėl (...) Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo įrenginių jau yra priimti, sutartys dėl statybos darbų – pasirašytos, todėl priėmus įstatymą atsiras prieštaravimų dėl teisinio reguliavimo vykdant prisiimtus įsipareigojimus dėl suplanuotų Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainių projektų įgyvendinimo“, – rašė Vyriausybė.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika pareiškė, kad svarstymai dėl tokių  elektrinių statybų „tam tikrą rezultatą jau davė“: „Vilniaus jėgainės statytojai papildomai investuos į išmetamo oro kokybės gerinimą“. 

Jis sakė, kad jau parengtos pataisos dėl tvarkos, ateityje nustatant naujų atliekų deginimo jėgainių atstumą nuo gyvenviečių.

Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas prognozavo, kad dėl šio Seimo sprendimo „augs šildymo, elektros ir atliekų kainos“.

Jis žada kreipsis į Konstitucinį Teimą išaiškinimo, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.  

Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė tikino, kad pataisos neužkirs kelio pažangiems atliekų tvarkymo būdams. 

Socialdarbietis Algirdas Butkevičius tikino, kad buvo „didžiulis pasipriešinimas“ abiejų gamyklų statybai nuo pat projektų įgyvendinimo pradžios.  

„Jėgainių statybų stabdymo negaliu paaiškinti niekaip kitaip, tik kaip veiksmus šių projektų konkurentų naudai atstovaujant privataus verslo, o ne valstybės ir vartotojų interesams“, – teigė jis.  

Prezidentė pataisas grąžino Seimui tobulinti, nes, anot jos, pakeitimais be jokių pagrįstų aplinkosaugos kriterijų apribojamos galimybės statyti naujas jėgaines, nustatoma 20 kilometrų atstumo riba nuo gyvenamosios teritorijos, taip pat kvestionuojama jau statomų dviejų jėgainių ateitis.

Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato energetikos grupė „Lietuvos energija“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.

Atmestas veto didins mokesčius už atliekas

Prezidentūra teigia, kad dėl atmesto šalies vadovės veto, augs mokesčiai gyventojams už atliekas.

„Šio įstatymo įsigaliojimas realybėje reiškia potencialų šildymo kainų didėjimą, augančius miškų kirtimus“, – BNS ketvirtadienį sakė prezidentės patarėja ekonomikos klausimais Lina Antanavičienė.

Pasak L. Antanavičienės, atstumo reikalavimas užkirs kelią efektyvių atliekų deginimo jėgainių statyboms, nes jos turi būti arčiau miestų centrų.

Jos teigimu, tai reiškia, kad „skandinsime šalį sąvartynuose“, o dėl to augs mokesčiai gyventojams už atliekų tvarkymą.

„Prezidentė Seimo sprendimą vertina kaip neatsakingą žingsnį, dėl kurio kentės visi šalies gyventojai. Turbūt nereikia prisidengti aplinkosauga ir visuomenės sveikata ir tokiu būdu apgaudinėti Lietuvos žmonių“, – kalbėjo prezidentės patarėja.

„Tikrai ne kilometrais užtikrinama apsauga žmonėms, o konkrečiomis apsaugos priemonėmis, kurios jėgainėse įdiegiamos“, – pridūrė ji.