Pertvarkant pensijų kaupimo sistemą būtų atsisakoma 2 proc. „Sodros“ įmokų pervedimų į antrosios pakopos pensijų fondus ir nustatoma nauja kaupimo formulė (4+2). Įmoką sudarytų 4 proc. nuo pensijų kaupimo dalyvio pajamų ir 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio lygio priemoka iš valstybės biudžeto.

Po mokesčių konsolidacijos (kai atlyginimai iki mokesčių išaugs) kaupimo procentai šiek tiek keistųsi ir kaupimo formulė būtų tokia: 3 proc. nuo asmens atlyginimo ir 1,5 proc. valstybės parama nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Siekiant sudaryti gyventojams galimybę skirti lėšų privačiam kaupimui, maždaug po 1 procentinį punktą bus sumažinta „Sodros“ įmoką ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.

Ypač daug diskusijų Seimo nariams kėlė suplanuota nauja dalyvių įtraukimo į pensijų kaupimą tvarka. Iš pradžių projekte buvo įrašytas žodis „automatinis“, bet vėliau jis išbrauktas, tačiau dalies parlamentarų neįtikino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos argumentai, kad įtraukimas nebus priverstinis.

Dabar numatyta, kad pensijų kaupimas prasidėtų asmenį įtraukus į pensijų kaupimą ir jam nepareiškus atsisakymo iki įtraukimo metų birželio 30 dienos sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, arba asmenį jo sudarytos pensijų kaupimo sutarties pagrindu įregistravus Dalyvių ir išmokų gavėjų registre.

Reforma taip pat įtvirtina šias pensijų išmokų rūšis: pensijų anuitetą (atidėtąjį ir standartinį), jo privalomumo ribą siūlant nustatyti ties 10 tūkst. eurų riba, vienkartinę pensijų išmoką, periodinę pensijų išmoką, pastarosios dvi išmokos būtų paveldimos. Planuojama, kad nuo 2020 metų centralizuotu anuitetų tiekėju taps „Sodra“ (šiuo metu pensijų anuitetus platina gyvybės draudimo bendrovės).

Seimas ketvirtadienį turėtų apsispręsti ir dėl „Sodros“ įmokų lubų. Patvirtinus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, lubos 2019 metais būtų taikomis pajamoms, siekiančioms 120 metinių VDU (pirmąjį šių metų ketvirtį – 895 eurai), 2020 metais – 84, o 2021 metais – 60 VDU. Vyriausybė pradžioje siūlė, kad „Sodros“ lubos bus taikomos visai socialinio draudimo įmokai, vėliau nuspręsta, kad jos negaliotų įmokos daliai, apimančiai privalomąjį sveikatos draudimą.

Seimas praėjusią savaitę po svarstymo pritarė ir pakoreguotam Vyriausybės siūlymui, konsoliduojant darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas pastarojo pusėje, nustatyti, kad darbuotojo bendras socialinio draudimo įmokos tarifas siektų 19,5 proc., o darbdavio - 1,47 proc. Vyriausybė iš pradžių siūlė 18,5 proc. tarifą.

Projektais numatoma sujungti darbuotojo ir darbdavio įmokas, o darbuotojo darbo užmokestį „popieriuje“ perskaičiuoti didinant jį 1,289 karto. Pagal svarstomus pasiūlymus, darbuotojas mokėtų pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos socialinio draudimo įmokas, o darbdaviams liktų mokėti tik nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialinio draudimo įmokas.

Seimas pritarė pensijų kaupimo reformai

Seimas ketvirtadienį galutinai pritarė pensijų kaupimo reformai, kuria atsisakoma „Sodros“ įmokos dalies pervedimo į pensinius fondus, keičiama privataus kaupimo formulė, o pensijų anuitetų mokėtoja numatoma paskirti išimtinai „Sodrą“.

Per Pensijų kaupimo įstatymo pataisų priėmimą už balsavo 76, prieš - 5, susilaikė aštuoni parlamentarai.

Reformos šalininkai teigia, kad ji padės sutvarkyti pensijų sistemą, atsiejant privatų kaupimą pensijų fonduose nuo kaupimo „Sodroje“, tuo metu kritikai tvirtina, kad reforma tik pasunkins būsimų pensininkų padėtį. Nemažai kritikuotas ir numatomas automatinis dirbančiųjų įtraukimas į pensijų kaupimą antroje pakopoje, dalis rinkos dalyvių skeptiškai vertina siūlymą pensijų anuitetų platinimą perduoti išimtinai „Sodrai“.

Pertvarkant pensijų kaupimo sistemą atsisakoma 2 proc. „Sodros“ įmokų pervedimų į antrosios pakopos pensijų fondus ir nustatoma nauja kaupimo formulė (4+2). Įmoką sudarys 4 proc. nuo pensijų kaupimo dalyvio pajamų ir 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio lygio priemoka iš valstybės biudžeto.

Po mokesčių konsolidacijos (kai atlyginimai iki mokesčių išaugs) kaupimo procentai keisis ir kaupimo formulė bus tokia: 3 proc. nuo asmens atlyginimo ir 1,5 proc. valstybės parama nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Siekiant sudaryti gyventojams galimybę skirti lėšų privačiam kaupimui, maždaug po 1 procentinį punktą bus sumažinta „Sodros“ įmoka ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.

Pertvarkoje numatoma nauja dalyvių įtraukimo į papildomą pensijų kaupimą antrosios pakopos pensijų fonduose tvarka. Nuo 2019 metų sausio visi dabartiniai kaupiantieji ir nekaupiantys iki 40 metų asmenys būtų įtraukiami į pensijų kaupimą su teise pasakyti „ne“. Į kaupimo fondą įtrauktas asmuo iki įtraukimo metų birželio 30 dienos galės informuoti pensijų kaupimo bendrovę apie atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime. Jei atsisakymo per nustatytą terminą įtrauktas asmuo nepareikštų, jis taptų kaupimo dalyviu.

Įtraukimo procedūra būtų kartojama tris kartus kas trejus metus iki 40 metų. Vyresni nei 40 metų ir nekaupiantys asmenys pensijų kaupime galėtų dalyvauti savanoriškai.

Ketinama įvesti „gyvenimo ciklo“ investavimo strategiją, mažinti antros pakopos pensijų fondų atskaitymus iš sukaupto pensijų turto: nuo kitų metų pradžios jie siektų 0,8 proc., nuo 2020 metų – 0,65 proc., o nuo 2021 metų – 0,5 proc. pensijų fondo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės.

Pensijų fonduose šiuo metu kaupiantiems gyventojams ketinama suteikti galimybę per du mėnesius atsisakyti kaupimo ir grįžti į „Sodrą“, grąžinant sukauptas lėšas „Sodrai“ arba paliekant jas pensijų fonde.

Reforma taip pat įtvirtina šias pensijų išmokų rūšis: pensijų anuitetą (atidėtąjį ir standartinį), jo privalomumo ribą siūlant nustatyti ties 10 tūkst. eurų riba, vienkartinę pensijų išmoką, periodinę pensijų išmoką. Pastarosios dvi išmokos paveldimos.

Planuojama, kad nuo 2020 metų centralizuotu anuitetų tiekėju taps „Sodra“ (šiuo metu pensijų anuitetus platina gyvybės draudimo bendrovės).